Dingus žmogui svarbu reaguoti kuo greičiau, nes kiekviena minutė tampa aukso vertės, o bet kokia žinoma informacija gali tapti siūlo galu, atvedančiu pas dingusįjį.
Apie tai, ką svarbu žinoti ir kaip elgtis dingus žmogui, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo viešosios įstaigos „K9 paieška“ pirmininkas Jurijus Aleksandrovas.
Asmens dingimas artimai aplinkai visuomet sukelia nerimą ir šoką, tačiau ekspertas pažymi – apėmus nerimui svarbu nepamiršti veikti. Nors veiksmų planas priklauso nuo situacijos, svarbu įsiminti pagrindinius dalykus.
„Pranešti aplinkiniams, kaimynams visiems, gal kas matė – tai standartinė reakcija, žmonės visada taip daro. Gal kas matė, kas girdėjo kažką.
Jeigu dingo žmogus, reikia ieškoti galų: kur ir kada, reikia nustatyti paskutinę buvimo vietą, laiką, kokiomis aplinkybėmis, kaip buvo nusiteikęs, kokie buvo jo ketinimai, ką jis norėjo daryti arba tai, kokie buvo planai. Viskas prasideda nuo to“, – kalbėjo J. Aleksandrovas.
Reaguoti svarbu nedelsiant
„K9 paieška“ svetainėje nurodomi septyni svarbiausi žingsniai, ką reikia daryti dingus žmogui ir pažymima: „Pasigedus žmogaus, svarbi kiekviena akimirka, o kiekvienas veiksmas turi būti tikslus ir kryptingas. Sunku išlaikyti šaltą protą tokioje stresinėje situacijoje, todėl praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112.“
Pirmas svarbus faktorius – laikas ir vieta, kur žmogus buvo matytas paskutinį kartą. Būtina išsiaiškinti, ar ieškomas asmuo nėra su draugais ar giminaičiais, jei ne – visų išklausinėti, kada kur, kas paskutinį kartą bendravo su dingusiu asmeniu.
„Galbūt prieš dingimą asmuo kam nors pasakojo savo planus, užsiminė, kur planuoja vykti, ką planuoja veikti ir t. t. Vaikui negrįžus iš mokyklos – susiskambinti su draugais, pedagogais, sužinoti, kada, kur, su kuo išėjo po pamokų, ar buvo mokykloje, koks buvo jo / jos elgesys“, – nurodoma svetainėje.
Kitas žingsnis – tiksliai apibūdinti dingusįjį: paieškos tarnybų atstovams pateikti nuotraukų, informuoti apie ypatingas išvaizdos detales (ūgį, sudėjimą, šukuoseną), galimą aprangą, kokius daiktus su savimi galėjo turėti, koks buvo elgesys paskutiniu metu, santykiai su draugais, artimaisiais.
Trečias veiksmas – pasinaudoti visomis ryšio priemonėmis. Rekomenduojama bandyti susisiekti su dingusiu asmeniu visais įmanomais būdais: mobiliuoju telefonu, fiksuoto ryšio telefonu, el. paštu, socialiniais tinklais ir pan.
„Visą paieškos laikotarpį bandykite susisiekti su dingusiuoju asmeniu, kadangi dingusysis tokiu būdu gali būti surastas arba gauta informacija gali palengvinti paiešką“, – priduriama.
Ketvirtas žingsnis – išsaugoti dingimo vietą. Jei žinoma, kur jis buvo matytas paskutinį kartą – nelieskite jo daiktų, kuriuos naudojo arba nešiojo paskutiniu metu (rankinės, raktai, šukos, rūbai, avalynė, patalynė ir t. t.), kad neužterštumėte jų svetimu kvapu ir šunys galėtų teisingai suprasti dingusiojo individualų kvapą.
Tai turi žinoti visi
Kitas veiksmas – susisiekti su medicinos įstaigomis, ligoninių priėmimo skyriais, lavoninėmis, pasiteirauti apie neatpažintus asmenis, kurie atitinka dingusiojo aprašymą: amžių, ypatingas išvaizdos detales, drabužius ir pan.
Ne ką mažiau svarbi informacijos sklaida – rekomenduojama kreiptis į visas žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus su prašymu dalintis informacija apie be žinios dingusį asmenį.
„Svarbu nurodyti kuo detalesnę informaciją. Asmens vardą, pavardę, amžių, kokiame regione dingo, kaip atrodo (sudėjimas, plaukų spalva, akių spalva, išskirtinės žymės), kokius drabužius vilkėjo dingimo dieną ir kitą informaciją, kuri padėtų atpažinti ir surasti dingusį asmenį.
Būtinai pateikti asmens nuotrauką. Atsispausdinkite ir platinkite skelbimus su šia informacija“, – rašoma „K9 paieška“ svetainėje.
Septintas žingsnis – nuolat bendrauti su paiešką vykdančiomis organizacijomis ir perduoti visą naujai paaiškėjusią informaciją.
Ką daryti žmogui dingus užsienyje?
Vis tik, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai lietuviai dingsta užsienyje arba niekam to nežinant išvyksta į užsienį. Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Dingusių žmonių šeimų aramos centro vadovė Natalija Kurčinskaja, Lietuvoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės išvyksta nieko nepranešę artimiesiems arba praneša apie išvykimą, tačiau išvykę nutraukia ryšius.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė teigia, kad nors pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta nepranešę artimiesiems, tai nėra dažnas reiškinys. Ji pabrėžia, kad tokiose situacijose dažnai būna sunku nustatyti tikrąsias priežastis, dėl kurių žmogus nusprendžia nutraukti ryšius, nes nėra aišku, kokie santykiai buvo su artimaisiais.
Nors pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta į užsienį nepranešę artimiesiems, N. Kurčinskaja pažymi, kad kai kurie jų sąmoningai nusprendžia taip elgtis. Vis tik ji pabrėžia, kad jei žmogus dingo nepranešęs, būtina paskelbti apie jo paiešką užsienyje, nes gali atsitikti įvairių situacijų.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė teigia, kad dingus artimajam pirmiausia reikia patikrinti, ar žmogus pasiėmė dokumentus ir daiktus, nes tai gali padėti nustatyti, ar jis išvyko savanoriškai, ar tai galėjo būti koks nors neaiškus įvykis. Visgi, šiuo atveju policija žino, ką reikia daryti.
Tačiau jei visi daiktai lieka namuose ir žmogus dingsta be pėdsakų, situacija, pasak N. Kurčinskajos, tampa gerokai sudėtingesnė: „Galbūt buvo kokių nors nesutarimų ir žmogus nenorėjo nieko pasiimti iš namų.“
Svarbu žinoti, kurioje žmogus šalyje
Be to, kai žmogus yra užsienyje, paieška vyksta bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis. N. Kurčinskaja paaiškina, kad pirmiausia reikia žinoti, kokioje šalyje žmogus gali būti.
„Jeigu galima, reikia patikrinti lėktuvų sąrašus, galbūt su autobusu vyko, gal vyko su automobiliu, pažįstamu“, – sakė ji.
Paieška taip pat apima galimybę paskelbti informaciją apie dingusį asmenį užsienio valstybėse, tačiau tai gali būti padaryta tik su artimųjų sutikimu.
Jeigu būtų žinoma, kad žmogus yra užsienyje, tačiau nepranešė apie tai artimiesiems, pirmiausia reikėtų apsvarstyti, kaip bandyti užmegzti ryšį, tačiau, pasak N. Kurčinskajos, tokiais atvejais kartais žmogus tiesiog nenori bendrauti su artimaisiais.
„Dažnas atvejis, kad žmogus yra gyvas ir sveikas, tačiau nenori bendrauti su artimaisiais, o policija neteikia jokių duomenų. Tačiau jis gali pranešti, kad yra gyvas ir sveikas, bet daugiau nieko neatskleisti, nes tai yra suaugęs žmogus ir tai yra jo valia“, – pasakojo ji.
Vis tik, specialistė pažymi, kad nors žmogus yra suaugęs ir turi teisę priimti savo sprendimus, tėvai dažnai yra pripratę manyti, kad turi teisę žinoti viską apie savo vaiką.
„Mes, tėvai, esame pripratę, kad vaikas yra kaip nuosavybė, jog turime viską žinoti, bet ne. Jam suėjus 18 metų, jis gali išeiti ir uždaryti duris, ir šioje vietoje niekas nieko negali padaryti. Tai yra žmogaus teisė, jis suaugęs, tai nėra mūsų nuosavybė“, – paaiškino N. Kurčinskaja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
