Važiuoju į Jūrmalą...švaru, tvarkingas pajūrys.

Atrodo kaip rusiška mina.

Pati naudojuosi klausos aparatu, bet niekaip nesuprantu , kaip jis galėtu būti naudingas pabuvęs vandenyje , nebent pats ausies formos apvalkalas...

Ką sakai?

Kadaise, jaunystės laikais, radau paklydusį, aiškiai, šeimininkus turintį (su antkakliu) prancųzų buldogų veislės šunį.
Parsivedžiau jį namo ir iš karto įdėjau apie tai - skelbimą į laikraštį.
Tais laikais nebuvo nei jokio FB, nei interneto skelbimų, apskritai.
Po dviejų dienų, kai išėjo naujas laikraštis su skelbimu, paskambino ir, pasakius savo adresą, -atvažiavo to šuns šeimininkas.
Tai jis ne tik kad nepadėkojo kad saugojau, šėriau, o dabar, - grąžinu jam jo augintinį, o bandė dar ir - mane apkaltinti, kad, neva, aš jo šunį pavogiau iš jų daugiabučio kiemo.
O tą nuo pavadžio nutrūkusį šunį, taigi, net ne kieme radau, jis - buvo pats įšokęs į miesto maršrutinį autobusą, kuriuo aš, kaip tyčia, važiavau savais reikalais.

Žodžiu, tai buvo man - pamoka - visam likusiam gyvenimui.

Nuo tada, jei ką ir matau kažkieno pamesta ar pasimetusį, nusisuku į kitą pusę ir einu savais keliais.

Tokio va klausos aparato radimo ir bandymo grąžinti atveju, juk nedėkingas šeimininkas irgi gali, jei tik yra tikras kiaulė, pareikšti, kad gal tu jį kažkokiu būdu pavogei... Ir garantuotai - nei "ačiū" nepasakys, nei kažkaip net nebandys radėjui atlyginti už sugaištą laiką. Kad taip yra - akivaizdu, mat jei kvepėtų kokia "premija" ir tėvams realiai rūpėtų skubiai grąžinti vaiko klausos aparatą, apie apdovanojimą būtų užsiminta pačiame straipsnyje.

Tad nors, pagal faktą - man ir gaila to vaiko, kadangi jis turi tėvus "žmotus", spėju, teka jam kažkurį laiką pagyventi be klausos aparato...

Lietuviškos "skregiškumo" tradicijos - duoda savo vaisius...

Vargšas vaikas, tikiuosi, kad suras klausos aparatą arba gal gali nemokamai pakeisti į kitą. Nežinau net, ką patarti šiuo atveju

Čia prašoma, klausosi aparatas,! VIAKO !

Juokas pro ašaras matau plūduriuoja tik rudos spalvos neaiškios masės