Skaudžią netektį išgyvenanti mama patikslino, kad užvakar sūnaus kūną miške, visai netoli namų, rado nepažįstamas vyras, ėjęs leisti beržų sulos. Kaip paaiškėjo, prieš mažiau nei du mėnesius vyras nusižudė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad E. R. dingo šių metų sausio 28 dieną. Jo ieškojo gausios pajėgos, tačiau paieškos tąkart nedavė jokio rezultato.
Daug išduoda pasikeitusi savijauta
Ar įmanoma išvengti savižudybės ir kaip atpažinti, jei žmogus apie tai galvoja? Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo „Krizių įveikimo centro“ savanoris psichologas Andrius Lošakevičius.
Teiraujamės psichologo, ar įmanoma pastebėti, kad jaunas žmogus galvoja apie savižudybę?
„Tiksliai negalime žinoti, apie ką žmogus galvoja, kol jis pats nepasisako apie tai. Todėl yra ypač svarbu kurti ir palaikyti tokį ryšį su kitais, kad jie nebijotų pasisakyti, pasidalinti išgyvenimais ir kreiptis pagalbos.
Apie savižudiškas mintis gali signalizuoti pasikeitusi žmogaus savijauta (gali atrodyti liūdnas, atsiribojęs, apimtas nevilties).
Savijautos pokyčiai gali atsispindėti elgesyje: būti viskam apatiškas, nebesidomėti anksčiau mėgiama veikla, elgtis rizikingai, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė. Arba atvirkščiai – prieš tai buvęs liūdnas, apatiškas, staiga tapo keistai entuziastingas.
Jei tik jums kyla nuojauta, kad su žmogumi vyksta kažkas, kas jam nebūdinga, verta pasidomėti, kas darosi šio žmogaus gyvenime, kas paskatino šiuos pokyčius.
Dažnai galvojantis apie savižudybę žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo mintis, pavyzdžiui – jis gali kalbėti apie gyvenimo beprasmybę, kad nebegali taip gyventi, nori, jog viskas baigtųsi.
Kartais žmogus gali tiesiai pasakyti, jog galvoja nusižudyti. Tokie pasisakymai gali išgąsdinti ar net supykdyti – tačiau svarbu suprasti, kad tai yra pagalbos šauksmas, jaunuolis gali nemokėti išreikšti savo nevilties kitaip. Dėl to visada būtina reaguoti rimtai ir su rūpesčiu.
Kaip minėta – tiesioginių ženklų, be aiškaus pasisakymo apie savižudybę, nėra, bet svarbu sureaguoti, jei pastebime nerimą keliančius savijautos ar elgesio pokyčius.“
Sunkumus galima įveikti
Pasak psichologo, itin svarbu bendrauti su šalia esančiu žmogumi ir pasidalinti savo pastebėjimais, paklausti, ką reiškia tam tikri elgesio pokyčiai, net pakviesti pasikalbėti apie tai:
„Reikia suprasti, kad apie savižudybę galvojantis žmogus dažnai yra kamuojamas labai prieštaringų jausmų, neretai išgyvena neviltį, pasimetimą ir savižudybę pradeda svarstyti kaip vienintelį būdą taip nebesijausti.
Tačiau tuo pačiu metu žmogus turi ir noro gyventi – jis nenori mirti, giliai viduje neretai tikisi sulaukti pagalbos, tik ne visada sugeba tos pagalbos paprašyti, nesiryžta. Dėl to ir yra labai svarbu būti tokiu suaugusiuoju, kuriam jaunuoliai nebijotų atsiverti sunkiomis akimirkomis.
Mes visiems kartojame svarbią žinutę: dažnai savižudybė būna susijusi su psichologiniais sunkumais, o juos galima įveikti.
Todėl išties labai svarbu kreiptis pagalbos, jei Jūs pats, Jūsų vaikas ar artimasis jaučiasi prislėgtas ar sutrikęs.“
Veikia mobili komanda
Savižudybė paliečia tiek šeimos narius, tiek bendruomenę, ugdymo įstaigą – kaip reikėtų elgtis su aplinkiniais žmonėmis po tokios tragedijos?
„Bendruomenėms, šeimoms po tokių skaudžių krizinių įvykių psichologinę pagalbą teikia Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos (Krizių įveikimo komandos, www.kriziukomanda.lt).
Šių komandų psichologai gali padėti mokyklos administracijai, mokytojams, vaikų tėvams – tiek padedant suvaldyti krizinę situaciją, tiek psichologiškai įveikti įvykį.
Ši pagalba yra nemokama, todėl tikrai rekomenduočiau kreiptis, jei nutiktų panašus įvykis (žūtis, žmogaus dingimas, užpuolimas ir t. t.).
Visada galima paskambinti šių komandų skambučio centro numeriu 1815 ir pasikonsultuoti dėl pagalbos, psichologai budi darbo dienomis 9-19 val., šeštadieniais 9-15 val.
Psichologai pataria, kaip informuoti apie situaciją mokyklos bendruomenę, tėvus, padeda išsiaiškinti, ką krizinis įvykis labiausiai paveikė, kam reikalinga didesnė pagalba.
Nerimas, įtampa tikrai kyla po panašių nelaimų. Svarbu apie įvykį pasikalbėti su visais, kurie nori apie tai kalbėtis. Neišspręsti psichologiniai sunkumai gali sunkėti, chronizuotis ir turėti rimtų pasekmių, kaip, pavyzdžiui, depresiją.“
Būtina išklausyti ir išgirsti
Psichologinė pagalba, tarpusavio palaikymas yra itin svarbūs, siekiant įveikti psichologinę krizę.
Pasak psichologo, po tragedijos svarbu užtikrinti saugią atmosferą – leisti išsipasakoti, atidžiai klausytis, sakyti, kad jo visos reakcijos yra normalios, šiuo laikotarpiu skirti vaikui daugiau dėmesio, būnant drauge.
Nereikia stengtis sugalvoti patarimų, tiesiog užjausti, kad ir jums labai gaila ir skaudu, kad taip atsitiko. Jei tėvams reikia pagalbos, patarimų, kaip kalbėtis, padėti vaikams dėl psichologinių sunkumų, visada galima paskambinti Tėvų linijos telefonu 8 800 900 12.
„Tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems, jaučiant didelį stresą, gali kilti pagunda stiprius jausmus slopinti alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau labai svarbu suprasti, kad tai tik pasunkina problemas, o ne jas sprendžia.
Stresą geriau išveikti kitomis, psichologiškai naudingomis veiklomis, kaip, pavyzdžiui, piešimas ar rašymas, sportas, stengimasis daugiau laiko praleisti su žmonėmis, su kuriais gera būti.
Labai svarbu sąmoningai savimi rūpintis – išsimiegoti, sveikai maitintis, vengti stimuliantų, daugiau judėti, būti gryname ore.
Jei jaučiate, kad dingo kontrolės jausmas, galima stengtis po truputį jį susigrąžinti – priimant kuo daugiau nedidelių sprendimų, pavyzdžiui, sugalvoti, ko norėtųsi valgyti, nors atrodo, kad tai visiškai nesvarbu. Tam padeda ir aiški dienotvarkė – susiplanuoti dienos veiklas ir laikytis šio plano.“
Kviečia kreiptis pagalbos
Krizinį įvykį patyrusį žmogų dažnai vargina įkyrios mintys, pasikartojantys sapnai, košmarai, tačiau tai yra normalu, reikia suprasti, kad visa tai su laiku silpnės. Ir nors žmogui atrodo, kad tam tikrą įvykį ištverti per sunku, jį išgyventi įmanoma.
„Jei yra sunku, prašykite pagalbos, jei matote, kad kitas kenčia, neįkyriai, su rūpesčiu pasiūlykite pagalbą.
Mokiniai, jaunimas visada pagalbos gali kreiptis į „Jaunimo linijos“ ar „Vaikų linijos“ budinčius savanorius, suaugusieji – į „Krizių įveikimo centrą“.“