Vienintelis tvarus ir saugus būdas
Pasak Ignalinos AE vyresniosios specialistės, geologės, fizinių mokslų daktarės Vaidotės Jakimavičiūtės–Maselienės, atsižvelgiant į esamas technologijas, šiuo metu vienintelis tvarus, saugus bei realus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – dėti jas į giluminį atliekyną.
„Tai specialios paskirties inžinerinis statinys, įrengiamas žemės gelmėse. Jam įrengti atrenkamos tik seismiškai ir tektoniškai stabilios teritorijos, kuriose tinkamos geologinės formacijos slūgso 200–700 metrų gylyje“, – sako mokslininkė.
Ji pažymi, kad yra daug įvairių uolienų, tačiau ne visos jos yra tinkamos giluminio atliekyno įrengimui. „Atrenkamos tik tos geologinės formacijos, kurios per milijonus metų mažai pakito, jų savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios per ateinantį milijoną metų“, – teigia V. Jakimavičiūtė–Maselienė.
Ji priduria, kad statant giluminį atliekyną žmonių ir aplinkos saugą užtikrina ne tik natūralūs gamtiniai barjerai – giliai slūgsančios uolienos, bet ir papildomai įrengiami inžineriniai barjerai.
Saugą užtikrins barjerai
Mokslininkė aiškina, kad geologinės formacijos veikia kaip natūralus, nelaidus vandeniui gamtinis barjeras, užtikrinantis pačio įrenginio stabilumą.
Tuo tarpu inžineriniai barjerai – konteineriai, kuriuose patalpintos radioaktyviosios atliekos, šachtų sutvirtinimo medžiagos bei šachtų užpildai – atliks papildomo apsauginio barjero funkciją.
Pats įrenginys projektuojamas daugiabarjerės sistemos principu, planuojant kelis apsauginius barjerus: jeigu viename iš jų būtų aptiktas pažeidimas, kitas barjeras atliktų apsauginio barjero funkciją.
„Remdamiesi atliktomis modeliavimo prognozėmis, mokslininkai nustatė, kad giluminio atliekyno sauga turi išlikti pakankama net ir tuo atveju, jeigu bėgant laikui viename iš natūralių gamtinių ar žmogaus sukurtų inžinerinių barjerų atsirastų defektų“, – sako specialistė.
Giluminiame atliekyne bus talpinamas panaudotas branduolinis kuras, reaktoriuje panaudotas grafitas ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, susidariusios Ignalinos AE eksploatavimo ir jo nutraukimo metu.
Planuojama, kad Lietuvoje giluminis atliekynas bus pastatytas ir pradedamas naudoti 2068–aisiais.
Geologinės formacijos Lietuvoje
Pasak V. Jakimavičiūtės–Maselienės, remiantis visa sukaupta geologinės aplinkos informacija, vertinimais ir tyrimais nustatyta, kad giluminiam atliekynui įrengti Lietuvoje aptinkamos keturios potencialios geologinės formacijos: kristalinis pamatas, apatinio triaso molis, apatinio kambro molis ir permo evaporitai. Pastaroji formacija vėliau buvo atmesta kaip netinkama, todėl tolesniuose detaliuose tyrimuose analizuojamos likusios trys.
Pažymėtina, kad nustatytos potencialios formacijos Lietuvoje atitinka Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijas, pasaulinę patirtį ir pagrindinius geologinius kriterijus – formacijos slūgsojimo gylį, storį, mineralinę ir cheminę uolienų sudėtį, šilumines ir hidrogeologines savybes.
Nustatyta, kad pagal geologinės aplinkos tinkamumą perspektyviausi plotai slūgso pietrytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje.
Svarbi kriterijų visuma
V. Jakimavičiūtė–Maselienė pažymi, kad geologiniai kriterijai yra prioritetinės svarbos, vertinant potencialiai tinkamų giluminio atliekyno įrengimui vietovių tinkamumą. Tačiau vietos atrankos procese vertinama kriterijų visuma pagal TATENA reikalavimus.
Tokie kriterijai apima ilgalaikę saugą, apimančią įtaka biosferai, ilgalaikės radiacinės saugos užtikrinimą, uolienų laidumą ir gebą sulaikyti radionuklidus. Tai pat vertinami techninio tinkamumo kriterijai, apimantys įrengimo technines galimybes, medžiagų pritaikymą pagal specifinius reikalavimus tyrimus.
Eksploatavimo saugos kriterijai apima aplinkos ir visuomenės saugos užtikrinimą įrengiant giluminį atliekyną, atliekų transportavimą, kitas svarbias saugos užtikrinimo aplinkybes.
Vertinant socialinius ir ekonominius kriterijus, atsižvelgiama į nedarbą, gyventojų tankumą, turizmo pajėgumus. Atsižvelgiama ir į taikomus aplinkosaugos reikalavimus bei apribojimus, pavyzdžiui, saugomas zonas, draustinius, kraštovaizdžio teritoriją, kultūros paveldą ir kitą.
Taip pat vertinami kiti svarbūs ilgalaikės saugos kriterijai, siekiant nustatyti, kaip ilgalaikėje perspektyvoje giluminis atliekynas užtikrins aplinkos ir visuomenės bei paties statinio saugą.
