Piliakalnis apaugęs mišku: skroblais, liepomis, lazdynais, sausmedžiais. Aikštelėje žydi paprastosios pakalnutės, daugiažiedės baltašaknės, auga miškinės lelijos, triskiautės žibuoklės, vaistinės plautės. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos keturkampės formos, šlaitai statūs iki 16 metrų aukščio. Išlikę pylimai, o tarp pylimų maždaug 3 metrų pločio griovys.
Atrastas piliakalnis
Neseniai naujai surastas pavienis pilkapis, pavadintas Čižiūnų II (U.K.48286), taip pat patenka į Skrebio botaninį draustinį. Iš pažiūros tai lygiame reljefe išsiskirianti kalvelė. Šis pilkapis yra apie 10 metrų skersmens ir apie 1,50 metrų aukščio, turintis akmenų vainiko liekanas. Mokslininkai jį datuoja I – ojo tūkstantmečio vidurio antrąja puse.
„Džiaugiamės, kad parko pašonėje sodybą įsigijo fotografas, dronų pilotas Gytis Juodėnas, kuris nuolat dirba, ieško ir atranda naujus objektus ir artefaktus, patvirtinančius archeologinius paminklus.
Šiuos naujai užregistruotuosius paminklus Gytis pirmasis ir pastebėjo – rado lipdytos keramikos šukių. Įvertinęs požymius pakvietė archeologus objekto vertinimui“ , – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė.
2005 metais Skrebio botaniniame draustinyje buvo įkurtas Mošos archeologinis draustinis. Puikų archeologinių paminklų kompleksą sudaro Mošos piliakalnis su senovės gyvenviete, Mošos ir Skrebio pilkapynai dešiniajame Mošos – Ribinkos upės krante.
Teritorijoje esančiuose pilkapių grupių sampiluose gausu akmenų, vadinamų krūsnimis. Archeologai konstatavo, jog čia gyveno mūsų protėviai jotvingiai – vakarų baltų gentis. Jie buvo įnirtingi savo žemių gynėjai, garbino ugnį, vandenį, akmenis ir šimtamečius ąžuolus.
Džiugu pranešti tokias geras žinias tyrinėtojams ir visiems praeities mylėtojams, kad Aukštadvario regioninio parko teritorijoje surastas jau aštuntasis piliakalnis ir ketvirtasis pavienis pilkapis, o dėka šaunios parko bendruomenės, tikime, atradimų dar bus ir ateityje.
