„Naujų smegduobių atsiradimo vietos ir apytikslis laikas yra svarbus, nes padeda suprasti tikėtinas jų atsiradimo vietas, padeda nustatyti svarbiausius veiksnius, dėl ko vienais metais smegduobių atsiranda daugiau, kitais metais – mažiau.
Tam Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinės gipso denudacijos monitoringo projektą – renka duomenis ir skaičiuoja ištirpusio gipso kiekį karstinio regiono upių vandenyje“, – sako LGT Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius.
Jo teigimu, dauguma smegduobių, kaip ir ankstesniais metais, nėra didelės. Daugiausia jų užfiksuota Biržų r. Karajimiškio, Šlepščių ir Mantagailiškio kaimų dirbamuose laukuose.
Didžiausia smegduobė – 6 metrų skersmens
Pasvalio r., prie Trečionių kaimo, soduose netoli viena nuo kitos buvo nustatytos trys naujos smegduobės ir viena senesnė, atsivėrusi 2021–2022 m. Didžiausia smegduobė yra 6 m skersmens ir 3 metrų gylio.
„Terminas kárstas kilo nuo Karsto plynaukštės Slovėnijoje pavadinimo. Plynaukštė sudaryta iš klinčių, kurios, laikui bėgant, tirpsta ir suformuoja urvus, olas ir kitas karstines formas.
Karstas – tai geologinis procesas, kai požeminis vanduo tirpina uolienas, dėl to susidaro įvairaus dydžio tuštumos. Tirpinama gali būti klintis, dolomitas, akmens druska ar gipsas“, – aiškina V. Minkevičius.
Lietuvoje aktyvus karstas paplitęs šiaurinėje dalyje, daugiausia Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Čia tirpios gipso uolienos slūgso arti žemės paviršiaus. Ištirpus gipsui, požemyje formuojasi įvairaus dydžio tuštumos, o įgriuvus virš tuštumos esančioms uolienoms, atsiveria smegduobės.
Pasak geologo, išskirtame Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Karstinis procesas šioje dalyje vis dar aktyvus ir kiekvienais metais atsiranda naujų smegduobių. Didžioji dauguma jų nedidelės – iki 1 m skersmens ir 1–2 m gylio.
Pastebėtina, priduria V. Minkevičius, kad tame pačiame lauke prie Trečionių kaimo 2013 m. atsivėrė 8 m skersmens ir net 9,5 m gylio smegduobė. Ne mažiau įspūdinga šiais metais prie Kirdonių gyvenvietės, netoli intensyviai naudojamo kelio, atsivėrusi 4 metrų gylio ir daugiau nei 6 metrų skersmens smegduobė.
Kai kurios smegduobės Lietuvoje susijusios su vietinėmis legendomis ir mitais. Pavyzdžiui, buvo tikima, kad smegduobės yra vartai į kitą pasaulį arba kad jose gyvena būtybės iš kitų pasaulių.
O įsimintinoms smegduobėms suteikti pavadinimai: Karvės ola – dėl to, kad įkrito karvė, Lapės ola – nes joje apsigyveno lapė, Velykų duobė atsivėrė per Velykas, Geologų duobė atsivėrė per Geologų dieną, Kruopio duobė – nes ūkininko Kruopio laukuose, Jaronio duobė – nes prie Jaronių (tokia pavardė) sodybos.
