Medikai konstatuoja, kad gultis po skalpeliu norėdamos pakoreguoti krūtų dydį dažniausiai ryžtasi jaunos: 18–40 metų amžiaus – moterys. „Vyresniame amžiuje tokios operacijos paprastai atliekamos, jei prireikia šalinti krūtis dėl ligos ir implantai naudojami rekonstrukcijai“,– sako Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Rytis Rimdeika.
Nors silikoninis implantas yra svetimkūnis, gydytojas tikino, kad jo atmetimo reakcijos yra labai retos ir 97–98 procentai operacijų yra sėkmingos.
„Atvejų, kad organizmas nepriimtų šios medžiagos, pasitaiko su įvairiais implantais – silikono implantai naudojami ne tik krūtų, bet sąnarių chirurgijoje, sausgyslių kanalų paruošimui ir kitoms procedūroms. Tiek naudojant silikoninius, tiek metalinius ar kitokius implantus kyla tam tikra grėsmė, kad aplink juos kažkas supūliuos, kitaip tariant – bus atmesti, nepriimti organizmo. Bet ši rizika nėra didelė. Štai galimos kitokios pobūdžio komplikacijos –implanto forma, dydis po operacijos nebus šimtu procentų tenkinantis moters lūkesčius. Tada jau pradedame labai individualiai svarstyti – ar pakeisti implantą kitu, ar šalinti“, – aiškino chirurgas.
Paklaustas, ar esama tam tikro implanto „galiojimo laiko“, pašnekovas vienareikšmio atsakymo sakė negalintis pateikti. „Nėra vieno sutarimo, kaip reikėtų elgtis. Yra vertinama daug visokių parametrų, daug kas priklauso nuo implantų gamintojo, kiek laiko jis naudojamas rinkoje. Yra implantų, kurie labai sėkmingai išlieka organizme 20 ir daugiau metų, todėl šiuo metu laikomasi nuomonės jų nekeisti. Aišku, to padaryti niekas netrukdo, bet tai susiję su papildomomis operacijomis, išlaidomis“, – dėstė gydytojas.
Jo tvirtinimu, šiuolaikinės technologijos pakankamai gerai leidžia kontroliuoti, kokios būklės yra implantas atliekant kasmetinius profilaktinius tyrimus. „Dažniausiai tam naudojamas ultragarsas, kai kartą per metus moteris yra apžiūrima, įvertinama implanto kapsulė ir kartu atliekama profilaktinė patikra dėl krūties vėžio. Tą kartą per metus rekomenduojama atlikti visoms moterims, nepriklausomai, turi ji implantų ar ne“, – sakė R. Rimdeika.
Jam antrino ir VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas dr. Nerijus Jakutis: „Implantų panaudojimas krūtų augmentacijai šiais laikais laikomas saugesniu negu anksčiau, implantai yra nuolat tobulinami, daromi įvairūs tyrimai, stengiamasi, kad jie būtų patikimesni.“
Medikas pridūrė, kad nors nėra moksliškai pagrįstos taisyklės, kad praėjus tam tikram laiko visos privalomai turėtų keistis implantus, visgi yra nerašytas susitarimas tarp kompanijų ir plastikos chirurgų, kad maždaug 10 metų būtų ta riba, kai reikėtų atidžiau stebėti galimus pokyčius.
„Yra pastebėta, kad per 10-15 metų implantas tam tikroje vietoje, kur jis gali būti susimetęs į nedidelę raukšlelę, tiesiog nusitrina. Ir nors silikono gelis yra pakankamai standus, po truputį pro kapsulę patenka į krūties audinį ir gali sukelti tam tikra simptomatiką, pvz., skysčio kaupimąsi. Į tai moteris paprastai reaguoja ir yra imamasi atitinkamų chirurginių veiksmų“, – aiškino N. Jakutis.
Su amžiumi keičiasi natūraliai
„Perfectus clinica“ plastikos chirurgas dr. Jonas Drąsutis pasakojo turėjęs pacientę, kuriai implantai „tarnavo“ ir 25-erius metus: „Nors yra moterų, kurios implantus keičiasi praėjus 18–20 metų, kaip bebūtų, tai yra svetimkūnis ir egzistuoja rekomendacijos juos keisti kas 10–15 metų.“
Vis dėlto, jo teigimu, dažniausiai moteris ateina, kai pakinta krūtų forma ir nebetenkina estetinis vaizdas. „Pavyzdžiui, būdama 30-ies moteris turėjo krūtų didinimo operaciją, o praėjus 20 metų krūtis nukaro, nebetenkina vaizdas, tada kažką koreguoji, kartu ir implantą keiti“, – sakė jis.
Anot R. Rimdeikos, krūtis su amžiumi keičiasi natūraliai – tiek be implanto, tiek su juo. „Kuo didesni implantai ir krūtys, tuo labiau jos, veikiamos sunkio jėgos, nusileidžia žemyn, tad laikui bėgant gali tekti atlikti kažkokią korekcinę operaciją, pakelti krūtinę, pakeisti implantus. Dalis moterų su amžiumi priauga svorio ir krūtinė natūraliai padidėja, tad implanto nebereikia, daug įvairių situacijų pasitaiko. Tačiau implantas savaime nėra dažna situacija, dėl kurios reikėtų daryti kažkokius chirurginius pakeitimus“, – sakė jis.
Savo ruožtu N. Jakutis atkreipė dėmesį, kad ypač populiarios procedūros po gimdymo yra krūtų pakėlimas su implantais ir kartu atliekama pilvo plastika: „Po nėštumo, žindymo būna žymūs krūtų audinio pakitimai, jos būna praradusios formą, tūrį. Pilvo oda po nėštumo būna stipriai ištempta, lieka odos perteklius ir galimybės grįžti į pradinę padėtį būna ribotos. Dažnai būna ir tiesiųjų pilvo raumenų diastazė (išsiskyrimas).“
Pasiteiravus, kiek tiesos yra baiminantis, kad turimi implantai maišys žindymui, gydytojai tvirtino, kad jokio mokslinio pagrindo tam nėra, nes implantas dedamas po krūties liauka ar dar giliau, tad jokios įtakos žindymui neturi.
Kreipiasi ir nepilnametės
Pašnekovai neslėpė, kad neretai gydytojui tenka tapti psichologu ir atkalbinėjant nuo tokių operacijų. „Išties būna, kai tokios operacijos nori visiškai normalią krūtinę turinti moteris. Tuomet stengiamės jas atkalbėti. Kiekvienas chirurgas savaip stengiasi suprasti pacientą, yra chirurgų, kurie deda gigantiškus krūtų implantus ir tame nieko blogo nemato, tačiau yra tų, kurie labai siekia natūralumo“, – kalbėjo R. Rimdeika.
Savo ruožtu dr. J. Drąsutis pastebėjo, jog nors dauguma moterų nori natūralaus efekto, galutinis rezultato įsivaizdavimas su tuo prasilenkia. „Natūrali krūtis visada apačioje bus pilnesnė, o viršuje – tuštesnė, tačiau jos vis tiek nori pilnos krūties, nors tai nėra natūralu. Be to, nėra teisinga, kai ateina, atsineša nuotrauką ir sako, jog noriu tokių krūtų kaip draugė ar kokia įžymybė, tai neteisinga.“
Tačiau gydytojai neslepia, esama atvejų, kai moterys kaip tik nori, kad matytųsi, jog atlikta operacija. Vis dėlto ne visada norimo dydžio implantai įmanomi dėl moters fiziologinių ypatumų.
„Chirurgas, žinodamas, kiek yra įvairių atvejų, kai plastinės operacijos rezultatas būna karikatūriškas, visada sau užduoda klausimą, kas yra tinkama atlikti. Juo labiau yra anatominės ribos. Pavyzdžiui, jei ateina liekna pacientė, su siaura krūtine ir nedidele krūties baze (t.y. pločiu), kad ir kaip norėtų implanto, kurio tūris 500 ml, tai tiesiog neįmanoma. Krūties plotis – yra vienas pagrindinių parametrų parenkant krūties implantus. O neteisingai parinkus implantą gali nukentėti estetinis krūties vaizdas, pavyzdžiui, kontūruotis šoninis implanto kraštas ir pan.“, – aiškino N. Jakutis.
R. Rimdeika pridūrė, jog tokios operacijos riziką ir naudą įvertinti ir tinkamą sprendimą priimti gali tik jau pilnametis žmogus. Vis dėlto, nors be tėvų sutikimo apie tokią operaciją ir negalėtų galvoti, į chirurgus kreipiasi ir nepilnametės mergaitės. „Pasitaiko norinčių pasididinti krūtinę 14-mečių, nes jų klasiokės, draugės jau būna su susiformavusiais audiniais, o jos dar bręsta. Aišku, tokie paauglystės norai vėliau praeina. Tačiau aišku viena – estetinė operacija ir psichologinė indikacija šioje vietoje yra labai svarbi“, – atkreipė dėmesį jis.
Implantai – ir sėdmenims padidinti
Specialistai pastebi, kad nors neseniai pasaulyje itin išpopuliarėjusios sėdmenų didinimo operacijos ir pasiekė mūsų šalį, tačiau didelio populiarumo kol kas nesulaukia. „Kiekviena kultūra turi savo suvokimą apie kūno grožį ir tam tikrų kūno dalių dydį. Pasaulyje šimtai tūstančių moterų atlieka tokią procedūrą, bet Lietuvoje jų nėra dar daug. Lietuvaitės pasižymi plačiais klubais, tad tokios operacijos poreikio, matyt, nebus didelio“, – pastebėjo R. Rimdeika.
Jis paaiškino, kad yra dviejų rūšių šios operacijos: kada kontūrai padidinami sušvirkštus nuo kitos kūno vietos nusiurbtus riebalus; kitas būdas – vėlgi naudojant implantus.
„Prieš kurį laiką sėdmenų padidinimas riebalais, t.y. braziliška sėdmenų plastika, buvo labai populiari, bet buvo labai daug šnekama, kad yra grėsminga gyvybei. Brazilijoje, kur tokių operacijų atliekama daugiausiai, buvo net mirties atvejų. Todėl šiandien vienintelė alternatyva norintiems sėdmenų padidinimo yra sėdmenų implantai“, – konstatavo chirurgas.
Jei standartinė krūtų didinimo operaciją vidutiniškai kainuoja apie 3000 eurų, tokia sėdmenų operacija yra brangesnė – gali viršyti 3500–4000 eurų.
Kartu profesorius pridūrė, kad pastaruoju metu stipriai išaugo žmonių srautas, kuriems įvairių plastinių operacijų prireikia numetus didelį svorį, po svorio mažinimo operacijų, kai netenkina nukritę pilvo, žastų, šlaunų, krūtų audiniai.
