Mokėsi dailės, teatro, muzikos
Klubo nariai buvo įtraukti į projektą „Užimtumo ir socialinės integracijos pagalbos sau per pagalbą kitiems skatinimas“. Kaip sako projekto vadovė Larisa Šaltienė, projekto tikslas buvo įtraukti kuo daugiau pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių, kurie dažnai jaučiasi vieniši ar užmiršti – senyvo amžiaus asmenis.
Kaip sufleruoja ir projekto pavadinimas, pirmiausia jie turėjo visko išmokti patys, o tada – apmokyti kitus senjorus.
„Pradžioje dešimt dalyvių dalyvavo mokymuose, seminaruose, kuriuos vedė specialistai. Jos mokėsi linijinių šokių, dalyvavo dailės, teatro užsiėmimuose, muzikavo, dainavo užsiiminėjo baseine. O vėliau šių veiklų moterys mokė kitus 20 dalyvių“, – sako L. Šaltienė.
Visos veiklos pasirinktos neatsitiktinai – pasak projekto vadovės, prieš pat projektą moterys buvo apklaustos, ką norėtų veikti, išmokti.
„Prieš patį projektą susirinkome ir diskutavome, ko jos nori. Tarėmės, kas joms būtų įdomu, smagu, kokių įgūdžių norėtų įgyti“, – prideda pašnekovė.
Tęsdama apie projekto veiklas, L. Šaltienė atskleidžia, kad moterys į užsiėmimus labai įsitraukė. Kiekvienai „prilipo“ skirtinga veikla, tačiau bene daugiausia teigiamų atsiliepimų sulaukusi – dailės.
„Vienoms patiko šokti. Kitos save atrado dailėje. Darė įvairiausius rankdarbius iš karoliukų, odos – prisigamino sau papuošalų, mokėsi dekupažo, keramikos, floristikos ir panašiai. Žinoma, joms taip pat patiko judėjimo užsiėmimai, nes jos mėgsta sveikuolišką gyvenimo būdą“, – pasakoja ji.
Projekto vadovė priduria, kad linijinių šokių pamokose išmokti dalykai pravertė ir mokantis kitus šokius – ratelius, liaudies.
Teatro užsiėmimai kartais vykdavo miške
Atsiskleisti dalyvės galėjo ir meniniuose teatro užsiėmimuose. Ši veikla padėjo ne tik parodyti savo gebėjimus, bet ir atsikratyti įvairių kompleksų, baimių, geriau pažinti save. Buvo mokomasi ne tik vaidybos – pasitelkiant aktorystę, per savo pačių patirtis, nuotaikas, mintis, intuicijas mokėsi priimti juos supantį pasaulį.
„Kai kurios moterys bijojo kalbėti, nors atrodo lyg ir savi žmonės projekte. Tačiau jos baimindavosi viešai kalbėti, o štai projekto metu perlipo šią baimę, ėmė laisviau tai daryti. Padėjo ir dailė, įvairūs organizaciniai dalykai, kūrybiniai užsiėmimai. Teatre joms reikėjo galvoti, ką čia vaidinti, tai irgi galėjo pasireikšti. Kiek girdėjome iš narių, tai joms buvo labai įdomu pačioms viską daryti, o ne tik ateiti ir pasėdėti renginyje“, – su šypsena pasakoja projekto vadovė.
Teatro užsiėmimai vykdavo ir kiek neįprastoje aplinkoje – miške. Tai buvo tarsi teatralizuotos šventės, kurių metu dalyvės galėjo daugiau sužinoti ir apie mišką.
Viešai demonstravo, ką išmoko
Projekto dalyvėms buvo suorganizuotos ir keletas išvažiuojamųjų veiklų.
„Važiavome į sanatoriją, kur maudėmės baseine – čia turbūt joms buvo pati maloniausia veikla. Toje pačioje sanatorijoje su teatro mokytoja jie lankytojams rodė tai, ką išmoko. Šis pasirodymas sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, palaikymo.
Vasarą taip pat turėjome užbaigiamąją veiklą – projekto pristatymą prie Vištyčio ežero. Ten buvo surengta jų rankdarbių paroda, parodyta meninė programa – dalyviai šoko, dainavo, vaidino, o į pasirodymus buvo įtraukti ir kiti renginio dalyviai“, – dalijasi L. Šaltienė.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje www.miestobendruomene.lt.
