Turiu problemą, kuri man neduoda ramybės. Su vaikinu draugaujame pusę metų, abu vienas kitą mylime. Aš noriu gyventi su juo, jis sakė, kad taip pat to nori, tačiau nerodo jokios iniciatyvos, o ir pirmas niekada apie tai nepradeda kalbėti.
Kai paklausiau, ar galiu iškeldinti savo pusseserę iš namo, kuriame gyvename, ir tuomet įsileisti jį gyventi, jis sutinka. Tik man neduoda ramybės tai, kad jis apie šią situaciją pirmas kalbėti niekada nepradeda. Aš noriu būti su juo visada ir kiekvieną dieną, o jam reikia pabūti ir vienam namuose, pažaisti kompiuterinius žaidimus, susitikti su draugais, o tai mane labiausiai ir pykdo. Gal galėtumėte patarti, ką daryti. Manote, jis dar nėra pasiruošęs gyvenimui kartu? Beje, mums 23 metai.
Atsako psichoterapeutė Birutė Didžiokaitė
Turbūt jūsų vaikinas turi priežasčių, kodėl neskuba jums siūlyti gyventi kartu. Gali būti, kad jūs teisi, ir jis dar nėra pasiruošęs gyvenimui kartu. Gal ir jums nereikėtų skubėti, o bandyti progai pasitaikius pasikalbėti su juo apie tai, kaip jis įsivaizduoja bendrą gyvenimą, ko tikisi ir ko bijo.
Taip pat ir jūs turėtute gerą progą pasidalinti savo lūkesčiais ir įsitikinti, kad tikrai pavyks rasti kompromisą. Vargu, ar galite tikėtis, kad apsigyvenęs kartu jis nebenorės pabūti vienas, susitikti su draugais ar pažaisti kompiuterinius žaidimus. Jeigu tai jūsų netenkina dabar, tai gyvenant kartu gali būti dar sunkiau.
