Startas gali būti įvairus
Beveik nesvarbu, koks vyras ir kokia moteris susitiko. Svarbiausia, ką jie abu nori sukurti iš santykių, pasibaigus žaviajam romantiniam laikotarpiui. Dažniausiai vyras ir moteris nenori sukurti nieko. Labai daug žmonių tiesiog gyvena, per daug nesusimąsto nei apie gyvenimo prasmę, nei apie gyvenimo užduotis, nei apie savo paskirtį. Valgyti, miegoti, mylėtis, auginti vaikus, dirbti – ko gi dar reikia? Tačiau žmogaus siela nori daug daugiau. Siela nori būti ne tik sėkminga, bet ir laiminga.
Vyras sutinka tokią moterį, su kuria jo charakteris galėtų keistis efektyviausiai. Moteris sutinka tokį vyrą, su kuriuo jos širdis atgimtų efektyviausiai. Vienas kitam partneriai yra lyg šlifavimo popieriaus lapeliai. Skirtingos faktūros. Vienoje knygoje skaičiau, kad santuokinis – tai lyg medis, augantis svetainėje; ir jį apeiti būtina pagarbiai; o tai ne visada būna lengva ir įmanoma.
Vyras – sūnus
Dažnai sakoma, kad žmona elgiasi su vyru kaip su dar vienu vaiku. Neapsirikime. Ne su visais vyrais taip elgtis įmanoma. Kotas atitinka kirvį. Kai vyras, nesvarbu kokio amžiaus sulaukęs, mėgaujasi dėmesiu, globa, nori, kad kažkas jam darytų įvairias su buitimi susijusias paslaugas, pvz. maitintų, praustų, rūbus tvarkytų, skalbtų ir tvarkytų jo buveinę, primintų, ką ir kada jam reikia daryti, moteris labai greitai prisitaiko ir tampa lyg mama.
Moterims rūpintis yra paprasta. Prisitaikyti – taip pat. Todėl jos tą daro kaip savaime suprantamą dalyką. Kai moteris save vertina per mažai, per mažai save gerbia ir save myli, ji nori įtikti ir patikti. Tokia moteris nemoka palikti mažiau patenkinto visomis prasmėmis vyro. Todėl ne tik juo rūpinasi kaip mama, tačiau daro viską, kad tik jis būtų patenkintas. O minėtas vyras yra patenkintas tada, kai viskuo pasirūpinta. Taip moteris ir vyras kurį laiką gali suktis lyg užburtame rate, be didelio pasitenkinimo partneryste.
Koks vyras, tokia ir „mama“
Mielos moterys, jei šie apibūdinimai atitinka jūsų partnerį, padarykite eksperimentą: mažybiniu, jums įprastu žodžiu, pakvieskite.... vaiką, šunį ar katę vyro akivaizdoje ir stebėkite, kas sureaguos ir pasijus pakalbintas. Pvz. sakykite „mažuli“ ir šiek tiek delskite kalbėti toliau. Kai vyras ir vaikas yra šalia, labai dažnai atsisuka vyras. Kodėl? Atsakymų yra daug.
Vienas iš jų: moterys su vyrais elgiasi lyg su vaikais ne todėl, kad joms patinka turėti vienu vaiku daugiau, o todėl, kad vyrams toks moters elgesys patinka ir tinka. Tik ne visada. Kai moteris, puikiai pildydama savo „mamos“ rolę, klausia vyro „kada po darbo būsi namuose?“, vyras elgiasi irgi kaip sūnus. Gali atsikalbinėti, gali priekaištauti dėl kontrolės, gali užpykti, neatsakyti nieko ir tiesiog išeiti į darbą.
Įpilsiu blaivaus suvokimo: taip elgiasi ne vyras, o sūnus, paauglys, jaunuolis. Tik ne vyras. Nesvarbu, kokią mamą tas vyras turėjo. Nesvarbu, kokia globėjiška moteris yra šalia vyro dabar. Kai tik vyras nusprendžia būti vyru, pradeda domėtis savo prigimtimi, jam tampa aišku, kad taip tęstis toliau negali.
Ne todėl, kad nepatogu, o todėl, kad tai skatina vyrą degraduoti. Toks vyras liaujasi pasakoti viską apie save, liaujasi dalintis savo sunkumais su žmona, nes nenori jos apkrauti, nes suvokia, jog jis yra tam šalia moters, kad moteriai būtų lengviau. Toks vyras liaujasi prašęs įprastų paslaugų, kitaip tariant, toks vyras labai sąmoningai liaujasi naudotis moters kuriamu komfortu. Tik todėl, kad tvirtėtų jo charakteris ir valia. Bei dvasia.
Ir su vyro sąmoningu elgesiu labai greitai pasikeičia moters elgesys. Moteris atsipalaiduoja, nes už savo gyvenimą ir save daugiau atsakomybės prisiima vyras. Vyras daugiau įsitempia. Apgailestauju, jei kuri nors moteris ėmė ir patikėjo, kad tokio vyro priežastis yra ji pati. Kaip ištaka. O vyras – tik pasekmė. Gali būti visaip.
Tačiau tikrai ne tik taip. Atkreipiu dėmesį, kad kai moteris pirmoji pradeda keisti savo elgesį, pradeda pasakoti apie save, liaujasi vyrui priminti jo pareigas ir pan., dažnas vyras elgiasi po senovei ir dar pažeria moteriai priekaištų: ko čia man pasakoji niekus, kodėl man nepriminei, per tave pamiršau ir t.t. Drąsiai teigiu: stichine nelaime santykiai virsta ne nuo moters perdėto rūpesčio, o nuo abiejų partnerių nesusivokimo, kaip jie gyvena.
Vyras – atidėliotojas
Sakoma, kad moteris turi išmokti prašyti vyro paslaugų taip, kad vyras padarytų, ko moteris prašo. Atsipeikėkime. Sveikas, girdintis, matantis vyras į prašymą reaguoja taip greitai, kaip stipriai domisi moterimi. Pastebėkime bendrą tendenciją: kai vyras siekia suartėti su moterimi, ilgai netenka laukti nei arbatos puodelio, nei kuro papildymo, nei gėlių; kai vyras patenkintas, jis leidžia sau ir neišgirsti, ko nori jo moteris.
Jei moteris aiškiai nepasako, kad toks elgesys jai netinka ir nepatinka, jei vyras neatsižvelgia į jos pastebėjimus, moteris tikrai pradeda daug ką daryti pati. Nes gyvenime nėra tiek daug laiko, kiek jo nori vyrai. Tik pamanykit: moteris prašo arbatos puodelio dabar, o vyras gali jį atnešti bet kada; ir jei moteris tyliai be priekaišto pasidarys arbatos pati, tai ji.... kas? Ji – labai save mylinti moteris, kuri nedarys tragedijos dėl arbatos.
Vyrai mėgsta teisintis: ach, nesuspėjau, tu paskubėjai. Ne, mielieji. Nėra „per vėlai“. Yra „jau nereikia“. Vyras taip vadinama „mazgote“ tampa tik todėl, kad nenorėjo tinkamai susidėlioti savo gyvenimo prioritetų. Moteris turi žinoti iš vyro elgesio, o ne gražių žodžių, kad ji yra jam svarbi, reikalinga ir brangi. Ir ne vyrui spręsti, kada yra tinkamas laikas žmonai gerti arbatą, jei ji jos nori būtent dabar.
Moterys, kurių vyrai atidėlioja joms svarbius poreikius, su laiku tampa piktos. Ir labai gerai. Pyktis moterims parodo, kad kažkas jų gyvenime vyksta ne taip. Pyktis išjudins netinkamą situaciją iš mirties taško. Tiek moteriai, tiek vyrui. Toks moters pyktis sujudina vyrą. Ir ne moteris kalta dėl vyro snūduriavimo. Abu yra atsakingi už tokią situaciją. Todėl abu ir pakeisti ją gali. Belieka tik susivokti savo prigimtyje ir ypač moterims – įsiklausyti į savo intuiciją.
Vyras – be atsakomybės
Kai vyras vengia prisiimti atsakomybę už viską, kas vyksta šeimoje ne todėl, kad jis yra visada kaltas, o todėl – kad jis yra visada vyras, moteris pradeda tarsi vadovauti. Gali būti, kad atsakomybės neprisiimantis vyras susitiko tokią vadovaujančią moterį. Tol vienas kitą šlifuos, kol abu pasakys: gana, liaukimės, keiskimės. O kol nepasakys nors vienas, vyras jausis „užgniaužtas“, o moteris persitempusi, nes jaučiasi už viską visada atsakinga viena. Nors realiai vyras pats dėl savęs nieko nepadarė, kad būtų kitaip.
Jei vyras imsis nulemti, kur ir kada atostogaus šeima, už nesėkmę atsakomybę irgi teks prisiimti pačiam. Jei vyras nulems, kada mylėtis, už nesėkmę irgi atsakomybę teks prisiimti pačiam. Juk taip nepatogu. Daug patogiau yra kaltinti kitus, žeminti kitus, vadinti žmoną teroriste ar dar kuo kitu, bet likti tokiu pačiu sūneliu, atidėliotoju ir bijančiu gyventi pagal savo prigimtį.
Daug lengviau yra pasakyti: tu kalbi viena, tu negirdi manęs, todėl aš geriau patylėsiu. O kas nutiktų, jei vyras pabandytų atlaikyti atsakingą moterį? Nieko. Tik jam tektų puoselėti tam tikrus savo asmenybės aspektus, kurie ilgą laiką miegojo. Ir pažadinti save gali tu vienas. Tau nereikia psichologo. Pradžiai pradėk skaityti kad ir Olegą Gadeckį. Užteks. Ir tau patiks. Nes vyrams patinka būti vyrais!
