Populiarioji „Despacito“
Mano vyriausiam sūnui – beveik 10 metų. Jam labai patinka „Despacito“ daina. Kai pirmą kartą ją išgirdau, supratau, kad tai bus labai populiari daina, nes ji tokia lengva, gerai įsimenama. Ispanų kalbos grožis suteikia papildomo žavesio. Man visada knietėjo sužinoti, apie ką gi ten dainuoja, nes jau klipe geismo kiekis yra toks, kad drąsiai galima dėti n-21. Ar jūsų vaikai niūniuoja šią dainą? Mažos mergaitės? Dainuojame kartu su vaikais? Maivomės? Šokame pagal klipą ar tik garso takelį? Puiku. Atėjo pats laikas sužinoti, apie ką ši daina.
Visi esame svarbūs
Kaip gerai, kad yra Antanas, kuris išvertė dainą į lietuvių kalbą. Susiraskite ir pažiūrėkite jo video. Labai pravers. Aš pateiksiu savo įžvalgas apie atitinkamų dainų turinį. Iš karto sakau: mielos mamos, aš nieko nerašau apie mus, aš rašau apie žodžių įtaką. O kai ją žinome, tuomet jau galime spręsti, ar reikia mūsų vaikams šios dainos, ar nebūtinai.
Taigi, jau seniai Masaru Emoto įrodė, jog vanduo turi atmintį. Kai vanduo girdi gražius žodžius, harmoningą muziką, vanduo keičia savo struktūrą ir tą galima pamatyti labai greitai užšaldžius vandens lašelį: pro mikroskopą matosi nuostabaus grožio ir tobulos tvarkos kristalai. Įrodytas ir priešingas poveikis: „metalas“, keiksmai ardo harmoningą vandens struktūrą. Mūsų kūnuose yra labai daug vandens. Žmogui augant jo mažėja, tačiau apie 70 procentų vis dar lieka. Taigi, klausydamiesi vienos ar kitos muzikos, mes darome įtaką savo organizmo struktūrai, jo darnai.
Nereali meilė kaip iš dainos
Romantinis laikotarpis aplanko kiekvieną porą. Kai romantinis laikotarpis baigiasi, prasideda tikrieji santykiai. Daug moterų galvoja, kad egzistuoja realūs santykiai, apdainuojami įvairiose dainose. Tai yra tik iliuzija. Ir ji visai nepadeda gyventi.
Neduok dieve, jei kokia moteris tampa kokiam vyrui visu pasauliu. Arba atvirkščiai. Neduok dieve, jei kokia moteris, vyrui išėjus, vis jo laukia ir tikisi, nes jos meilė – kaip upė nesibaigianti. Jei skirtume laiko dainų žodžių narpliojimui, galėtume pakalbėti apie sutrikimus, kuriais suserga nesąmoningi ir nebrandūs žmonės. Juk žmogus žmogui negali būti kaip vandenynas, kuriame skęstama.
Ar žmogui reikia visų dainų?
Kai dešimties metų berniukas nepaliaujamai dainuodavo populiariosios dainos priedainio kelis žodžius, man buvo įdomu sužinoti, ką jie reiškia. Prie informacijos paieškos prisijungė ir sūnaus draugė. Buvo labai linksma ir smagu. Du tyri, draugiški vaikai pirma išpūtė akis, o vėliau – krizeno, kai paaiškėjo, jog jų mėgiamoje dainoje dainuojama apie kūną, nusėtą bučiniais.
Mes nebandėme aiškintis, kokiu būdu kūnas gali būti paverstas į rankraštį. Viena yra skaityti, visai kas kita – rašyti. Kuo? Kaip? Žmogaus fantazija beribė. Mūsų atsakomybė nukreipti vaikų fantaziją tinkama linkme. Išsiaiškinome svarbiausią dalyką: nė vienam iš vaikų nebuvo aktualu tai, apie ką dainuojama šioje dainoje. Priešingai. Juk ne apie lėtą ledų laižymą ten dainuojama.
Kokias sėklas sėja daina?
Teko pasakyti, jog tiek daug nuogo kūno demonstruoti prieš visus visiškai nevalia. Kūnas – tai kažkas labai asmeniško. Kūnas – tai kažkas labai svarbaus, skirta tik artimiems žmonėms. Ar mums reikia dainos „despacito“? Kaip ji gali keisti mūsų struktūrą? Padauginti geismo.
O kur jį dėti? Atduoti visiems gatvėje? O kaip tai gali atrodyti? Ir taip jau užtenka merginų, kurios neslepia savo kūno nuogybių ir vaikšto it rujojančios patelės, atstačiusios lūpas ir ne tik. O kaip su prisipumpavusiais pusnuogiais mikimauzais gatvėje? Na gerai, sakykim, mes turime daug geismo ir turime nuolatinį mylimą partnerį. Tuomet klipas – visai be ryšio. Žinoma, visko erotizuoti nevalia. Visgi, verta įsisąmoninti, kad nereikšmingų dalykų tiesiog nėra. Todėl drąsiai galima sakyti: ši daina ne apie šviesą, meilę. Ji skatina gašlumą, ištvirkimą. Ir mumyse, ir vaikuose. Kai jos klausomės.
Asmeninė atsakomybė
Kartais verta rimtai pakalbinti vaikus. Ir ne kartais. Apie svarbius dalykus. O kūnas – svarbu. Nes jame gyvena siela. Kai auginame vaikus, verta prisiimti atsakomybę už pačią artimiausią aplinką, kurioje yra vaikai.
O mes ką? Dauguma galvoja paprastai: jei valstybė leidžia tokias dainas groti, tai viskas su jomis gerai, ar ne? Va taip ir gyvenam. Aiškinamės gyvenimo posūkius. Gali būti, kad Kaunas pasiruošęs priimti labai didelį iššūkį ne tik gatvių tvarkyme, bet ir mūsų visų taurinime. Linkiu mums visiems, ne tik kauniečiams, despacito pasirinkti prasmingą gyvenimo kelią ir dainuoti geras dainas.
