Na taip, tiesa. Dievas, sukūręs Adomą, pasakė: "Negera žmogui būti vienam". Ir sukūrė jam draugę. Bet štai kas: šimtai, tūkstančiai šventųjų, atsiskyrėlių gyveno vieni miškuose, dykumose, galų gale net šiuolaikiniuose daugiabučiuose ir nėmaž nejautė nei vienatvės, nei vienišumo, nei kokio kitokio kankinančio jausmo. Jie kaip tik jautė gyvenimo pilnatvę. Ir dažnu atveju atsitikdavo taip, kad ne jie pas žmones, o žmonių minios pradėdavo plūsti pas juos ir sukurdavo nuostabias bendruomenes. Kodėl, sakykite? Ogi todėl, kad kas būva su Dievu, tas būva ir su visais.