„Skirstome vienišius į dvi grupes: viena grupė vienišių yra ta, kuri neliūdi, o kita, kur liūdi. Tai mano žinutė yra skirta tik liūdintiems vienišiems: arba pereikite į neliūdinčiųjų grupę, arba raskite sau antrą pusę“, – linksmai pradeda kalbą Santykių ABC.lt konsultantas Šarūnas Mažuolis.
Klaidingi įsitikinimai
Aiškinantis, kodėl neturintys poros žmonės liūdi, pašnekovas išskiria keletą variantų. Pirmiausia, sako Š. Mažuolis, žmonės yra klaidingai įsitikinę, kad, jeigu jie neturi poros, reiškia, su jais yra kažkas „ne taip“.
„Pirmas klaidingų įsitikinimų variantas: aš jaučiuosi neadekvatus, nes neturiu antros pusės. Tai yra, žmogus galvoja, kad, jeigu šiuo metu neturi santykių, su juo yra kažkas blogai. Taip žmogus galvoja dėl nemeilės sau. Todėl aš rekomenduoju pirmiausia atsipalaiduoti – santykių turėjimas ar neturėjimas apie tave dar nieko nepasako“, – kalba Š. Mažuolis.
Kitas klaidingas įsitikinimas, kuriuo, pasak pašnekovo, vadovaujasi nelaimingi vienišiai – jie galvoja, kad jų laimės ateis, kai atsiras antra pusė. Tai, sako Š. Mažuolis, yra ne tiesa.
„Kai žmogus, neturintis poros, liūdi, tai sako, kad nebėra vilties, jis nebepasitiki nei likimu, nei Viešpačiu, nei gyvenimu. Tai yra nepagarba likimui, gyvenimui, Dievui, nes juk viskam yra savas laikas. Po tam tikro laiko pasimato labai gerai, kad, jeigu žmogus savo vienišuoju periodu būtų turėjęs porą, būtų buvę žymiai prasčiau. Žinoma, pradėti santykius galima vos ne su bet kuo – bet tokie santykiai nebūtinai bus gražūs ir margi.
Žmonės dažnai galvoja, kad jiems likimas kažko pagailėjo, kažko nedavė ir šį mentalitetą turime daugelis. Reikia suprasti, kad dabar santykiams ne laikas, ir viskas. Tam, kad atsipalaiduotum, gali dirbti su savimi, eiti per gyvenimą, mokytis labiau juo pasitikėti. Tai yra rimtas kelias“, – nurodo Š. Mažuolis.
Gražiai ir laimingai gyvens
Santykių konsultantas taip pat nurodo, kad žmonės klaidingai mano, jog, atėjus santykiams, jie gražiai ir laimingai gyvens.
„Gražu ir laiminga tada, kai viduje esi gražus ir laimingas. Kai žmogus iš vidaus yra pasiruošęs santykiams, jiems atėjus bus kažkiek daugiau laimės, bet dažnai tie santykiai žmonėms tėra pusės metų ar daugiau paskraidymas, neturintis nieko bendro su santykiais, o paskui turime skyrybas. Reikia suprasti, kad mums pripiršta į sąmonę, kad su santykiais ateis ir laimė. Laimė yra čia ir dabar, ją atradęs žmogus yra laimingas ir santykiuose, ir ne, o nelaimingas žmogus gali gauti tik laikino pasisvaiginimo, kuris baigsis nemalonioms pagirioms“, – kalbėjo Š. Mažuolis.
Todėl santykių konsultantas apibendrina: jeigu žmogui per šv. Valentino dieną liūdna, tuomet jis neteisingai mato situaciją: arba sureikšmina santykius, arba galvoja, kad juose jis ras laimę.
Rinktis veiklas
Porų psichologas, psichoterapeutas Mykolas Truncė vienišiams pažėrė nemažai patarimų: pirmiausia, pasak jo, jiems reikia būti tarp žmonių, dalyvauti renginiuose.
„Pirmiausia šv. Valentino dieną linkėčiau visiems pažįstamiems parašyti sveikinimus – tiek vyrams, tiek moterims. Tada žmogus gauna atgal pasveikinimą – ir jau gerai. Kitas pasiūlymas – tą dieną susitikti su draugais, pasišnekėti. Galima išeiti į renginį, galima rasti naujų draugų – tikslas yra būti tarp žmonių, užmegzti ryšius ir kontaktus“, – kalbėjo M. Truncė.
Pasak jo, savo gyvenimo paanalizavimui vienišiai gali skirti kitą dieną, o Valentino dieną geriau būti tarp žmonių, nes skaudžiausi jausmai yra atstūmimas, vienišumas ir nereikalingumas.
M. Truncės teigimu, ilgai santykių negalinčiam užmegzti žmogui nereikėtų laukti „to vienintelio“ ar „tos vienintelės“, o imti kažką daryti – iš pasyvaus tapti aktyviu.
„Vietoj to, kad lauktum, kol kas nors tave suras, vienišiai turėtų eiti į renginius, dalyvauti visuomeninėje veikloje – čia galima rasti žmonių, kurie yra geros širdies, ir jų vertybės aukštos. Pavyzdžiui, dalyvauti akcijoje „Darom“, rinktis savanorystę, meninius kolektyvus ir pan.“, – kalbėjo M. Truncė.
Perdėta liūdesio idėja
Psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas nurodė, kad mintis, jog vienišiai visada būna labai liūdni, matydami poras, yra truputį perdėta.
„Žmogus, kuris gyvena vienas, paprastai yra suradęs būdų, kaip tą vienatvę vertinti ir į poras žiūri dažniausiai ne su liūdesiu, bet tiesiog į pasaulio dalies, kuri tavęs neliečia, faktą. Liūdi dažniausiai tie žmonės, kurie yra neseniai išsiskyrę. Labai daug žmonių sąmoningai renkasi vienatvę: pavyzdžiui, Hesė, su jo „Stepių vilku“. Daugybė žmonių į vienatvę žvelgia kaip į dovaną“, – kalbėjo psichoterapeutas.
Pašnekovas sako, kad liūdi per Valentino dieną tie žmonės, kurie nemoka būti vieni, kurie sureikšmina gyvenimą poroje, pamiršdami, kad tai yra išbandymas ir iššūkis.
„Valentino šventė buvo skirta tiems žmonėms, kurie į tą iššūkį eina. Romos imperatorius tuo metu nepalaikė santuokų. Jis siekė, kad Romos kariai būtų vieniši ir neapsikrautų šeimomis. Jis tam tikram laikui buvo uždraudęs vestuves, bet valentinai vis tiek tai darydavo paslapčia ir tai būdavo iššūkis, ėjimas prieš srovę. Tad Valentino šventė buvo šventė tų, kurie eina į tą iššūkį“, – kalbėjo O. Lapinas.
Nesiversti džiaugtis
Psichoterapeutas sako, kad liūdi tik tie, kurie nenori būti vieniši, bijo to ir pavydi santykiuose esantiems žmonėms. O ką gi daryti tiems liūdintiems, pavydintiems ir nepatenkintiems gyvenimu vienišiams? Psichologas sako, kad, jeigu liūdna, jokio pagrindo save versti džiaugtis nėra.
„Liūdesys yra geras ir naudingas jausmas, jis mus lydi tada, kai mes esame labiausiai savimi, labiausiai blaivūs, labiausiai brandūs. Problemas kelia žmonės, kurie liūdėti bijo, kurie verčia save dirbtinai juoktis, šypsotis, linksmina kitus – nemoka toleruoti būsenos, kurioje nėra linksmumo. Tokių žmonių pagrindu kuriasi alkoholikai, narkomanai, žmonės, kurie dirbtinai stimuliuoja save muzika – kad veide būtinai būtų šypsena, kad būtų gera nuotaika. Dirbtinis pozityvumas neatitinka nei žmogaus prigimties, nei gyvenimo realijų. Gyvenimas yra visoks, džiaugsmas natūraliai ateina po liūdesio, malonumas – po kančios. Nejaučiant šitų jausmų, žmogus nesugeba jausti pasisotinimo, malonumo ar džiaugsmo“, – kalba O. Lapinas.
Tad psichoterapeutas sako, kad žmonėms tiesiog reikia leisti jausti tai, ką jie jaučia – ar tai būtų liūdesys, ar skausmas, ar džiaugsmas, o poros neturėjimas, pasak jo, tikrai nėra priežastis nuolat jausti liūdesį.
„Tikrai vieniši žmonės vertina savo vienatvę ir renkasi vienatvę. Aš manau, kad labai didelis žmogaus sugebėjimas yra mokėti būti vienam“, – sako psichoterapeutas.
