Savaime alkoholis nieko bloga nedaro, bet žmonės jį per daug sureikšmina, sako psichiatrė Vilma Andrejauskienė. „Lengviausia apkaltinti, kad alkoholis sugriovė šeimą, gyvenimą, atėmė darbą, o iš tikrųjų juk pats žmogus paėmė į rankas alkoholį, pats butelis neturi kojų – jį reikia nusipirkti. Iš esamos situacijos žmogus pasirenka patį lengviausią variantą“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ aiškino psichiatrė.
Neblaivių vairuotojų sukeliamos skaudžios avarijos, smurtas šeimoje, savižudybės. Tai tik dalis bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu. Ir jos būdingos ne tik gyvenimo paraštėse esantiesiems, bet ir visuomenės elitui.
Trylika litrų absoliutaus alkoholio – vidutiniškai tiek suvartoja vienas Lietuvos gyventojas. Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V. Andrejauskienė teigia, kad šis rodiklis yra pakankamai baisus.
„Lietuvoje nerasite šeimos, kuri vienaip ar kitaip nebūtų susijusi su alkoholio vartojimo problemomis. Tarkime, jei šeimoje nėra bėdų, geriančio ar piktnaudžiaujančio alkoholiko, tai yra tos šeimos kaimynystėje ar giminėje“, – sako V. Andrejauskienė.
Pasak psichiatrės, alkoholis tik asocijuojasi su nešvara ar panašiais dalykais, tačiau alkoholizmas esą nėra tik asocialių žmonių problema. „Kalbant apie ligą, pirmose stadijose iš žmogaus elgesio apskritai nepasakysi, kad tai yra būsimos alkoholizmo ligos požymiai. Nuo žmogaus pozicijos priklauso, kiek ji progresuos“, – akcentuoja gydytoja.
Jos teigimu, vienas sudėtingiausių etapų, gydantis alkoholizmą, būna tuomet, kai žmogus kurį laiką nevartoja alkoholio, tačiau pats nevartojimas sukelia problemų.
„Kai žmogus negauna pasitenkinimo iš nevartojimo laikotarpio, jis gali sukurti įvairiausių galimybių grįžti su įvairiausiais pasiteisinimais. Nevartoti yra tik pirmas žingsnis. Vėliau reikia susilaikyti, pereiti į sveikimo ir sąmoningo blaivumo procesą. Tai užima ne vienerius ar dvejus metus“, – skaičiuoja V. Andrejauskienė, pridurdama, kad daugelis tikisi greito rezultato.
Be to, anot gydytojos, jei asmuo ilgą laiką gėrė ir aplinkiniai buvo pripratę prie tokio elgesio, tai grįžus iš gydymo įstaigos jam nėra lengva prisitaikyti. „Supantys žmonės sukelia įtampą, nes nežino, kaip elgtis su tuo žmogumi. Kartais jam pasako, kad geriau gertų, nes nemoka elgtis su juo blaiviu. Taigi ir gėrimo, ir negėrimo procese asmuo susiduria su problemomis“, – aiškina psichiatrė.
LRT radijo laidos pašnekovai vardija daugelį priežasčių, kodėl žmonės yra linkę į alkoholizmą. Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo Roberto Badaro, tai esą priklauso ir nuo pasiūlos augimo, kuri formuoja paklausą.
„Akcentuočiau pasiūlos augimą, tikrai ne mažėjimą. Pasiūla visuomet formuoja paklausą – rinkos dėsniai“, – aiškina R. Badaras.
Savo ruožtu V. Andrejauskienė sako, kad tai priklauso ir nuo tradicijų, ekonomikos, politikos, nesaugumo jausmo ir pan.
„Žmonės alkoholiui suteikia per daug vertybių. Pats žmogus ant antpečių, jei taip pavadintume alkoholį, uždeda žvaigždučių. Tiesiogiai pats alkoholis nieko nedaro. Lengviausia apkaltinti, kad jis sugriovė šeimą, gyvenimą, dėl jo prarado darbą. Iš tikrųjų žmogus pasirinko patį lengviausią kelią, butelis juk neturi kojų, jį reikia nusipirkti“, – tęsia gydytoja.
Pasak jos, tai ir pakankamai pigi bei lengvai prieinama priemonė – alkoholį galima įsigyti dieną ir naktį. „Dar viena blogybė – kad žmogus, kuris gali išgerti daug alkoholio, laikomas stipriu, išsiskiriančiu“, – priežastis, kodėl žmonės vartoja alkoholį, vardija V. Andrejauskienė.
