Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas papasakojo, kokią realią žalą organizmui daro padidėjęs cholesterolio lygis bei kaip sau padėti.
Aukšto cholesterolio keliamos rizikos
„Kalbant apie cholesterolį, bendrai paėmus, tai yra medžiaga, kuri mūsų organizmui yra reikalinga. Cholesterolį sintezuoja kepenys ir jeigu kepenų funkcija yra normali ir žmogaus mityba yra sveika, nebus padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Optimalus cholesterolio kiekis reikalingas smegenims ir ląstelių struktūrai“, – pasakojo R. Stukas, kalbėdamas apie cholesterolį.
Anot profesoriaus, problema kyla tuomet, kai cholesterolio kiekis kraujyje padidėja. Pasak jo, vienas iš lemiamų veiksnių tam yra mityba.
R. Stuko teigimu, kuomet žmogus gauna didelį kiekį cholesterolio su maistu, tuomet sveikatai gali iškilti problemų.
„Pagrindinė problema – cholesterolio kaupimasis ląstelių sienelėse. Tuomet lėtėja kraujotaka, atsiranda kraujotakos sutrikimai, žmogus gali subjektyviai pajausti, kad einant jam susvaigsta galva, padidėja nestabilumas. Neretai žmonės nekreipia į tai dėmesio, tačiau tai – pirmieji kraujotakos sutrikimų signalai“, – sakė jis.
Profesorius pasakojo, kad dažniausiai į tokius silpnus simptomus dėmesys nėra atkreipiamas. Neretai žmonės tęsia įprastą sveikatai nepalankią mitybą ir kraujagyslių spindis ima dar labiau siaurėti.
Tuomet, laikui bėgant, kraujagyslės dar labiau siaurėja ir silpnėja širdies aprūpinimas deguonimi. Tada atsiranda trombų susiformavimo tikimybė.
„Jeigu susidaręs trombas atitrūksta, tada kraujo srovė jį nuneša į smegenis arba į širdį. Trombui atsidūrus smegenyse – vystosi smegenų insultas, o jeigu širdyje – miokardo infarktas. Tokiais atvejais pacientams gali grėsti netgi mirtis“, – paaiškino jis.
Pasak specialisto, neretai pacientams pagalba tokiais atvejais yra suteikiama laiku, tačiau sveikata jau būna pažeista.
Anot jo, padidėjęs cholesterolio kiekis gali lemti ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, miokardo infarktą, smegenų insultą ir kitas ligas.
Cholesterolio rodiklius didinantys produktai
R. Stukas pasakojo, kad svarbiausia savo požiūrį sufokusuoti ties tuo, kad būtų šalinamos aukštą cholesterolį sukėlusios priežastys, o ne jo sukeltos pasekmės.
Anot jo, gilinantis į šias priežastis svarbu pabrėžti, kad labai svarbu edukuoti gyventojus ir lavinti jų mitybos raštingumą, kad šie žinotų pagrindinius sveikos mitybos principus.
„Kas yra įdomu, kad netgi maisto gamintojai yra skatinami gaminti sveikatai palankesnį maistą, t. y. gaminti tokius produktus, kuriuose mažai cukraus, mažai druskos, mažai sočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau skaidulinių medžiagų.
Jie turėtų būti ženklinami rakto skylutės simboliu, o vartotojui taip būtų lengviau atsirinkti, kuris produktas yra sveikatai palankesnis, lyginant su kitais tos pačios grupės produktais“, – dalijosi profesorius.
Taip pat pašnekovas papasakojo, kad yra maisto produktų, kurie stipriai didina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Pasak specialisto, šie produktai – pavojingi, nes neretai atrodo kaip nekaloringi.
Vienas iš jų – vištienos oda. Pasak specialisto, pati vištiena neretai yra laikoma dietiniu produktu, tačiau žmonės apsigauna ir pasirenka kartu suvalgyti ir jos odelę.
„Jeigu vištiena yra kepama su oda, tuomet kai kurie sako – „man labai skanu“. Iš tiesų, ten yra ypatingai didelė cholesterolio koncentracija.
Visuomet rekomenduojama verdant vištieną nuo jos nuimti odą ir visus matomus riebalus. Žinoma, jeigu yra nusiperkama vištienos filė, kuri yra raumeninis audinys, tuomet to daryti nereikia“, – sakė profesorius.
Kitas pavojingas produktas, kuris pasižymi itin didele cholesterolio koncentracija, yra krevetės. Pasak profesoriaus, nepaisant to, kad lietuvių lėkštėje šis valgis atsiranda nedažnai, visgi vertėtų tai atsiminti.
Taip pat vertėtų aplenkti tuos produktus, kurie yra labai kaloringi, mat juose taip pat gausu cholesterolio.
Įdomu ir tai, kad profesorius pokalbio metu išryškino augalinius riebalus, kurie neretai tampa gyvulinių riebalų alternatyva:
„Net ir augaliniai riebalai ne visada yra sveikatai palankūs. Dabar mityboje yra naudojami kokoso riebalai, kurie taip pat turi apie 92 proc. sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio koncentraciją.
Šį produktą vartoti rizikinga, o tie žmonės, kurie yra žaliavalgiai, vegetarai ar veganai gali suvartoti per didelį jų kiekį ir taip padidinti cholesterolio rodiklius.“
Profesorius pridėjo, kad daug cholesterolio randama kiaušinių tryniuose, subproduktuose kaip kepenys, širdis, inkstai ir iš jų pagamintuose patiekaluose. Taip pat kietuose fermentiniuose sūriuose, lydytuose sūriuose, delikatesiniuose pelėsiniuose sūriuose, tepamuose sūriuose. Anot jo, riebūs pieno produktai turi didelį cholesterolio kiekį.
Daug cholesterolio galima rasti perdirbtos mėsos gaminiuose, kai kuriuose riebiuose desertuose. Taip pat daug cholesterolio yra žuvų ikruose. „Greito maisto“ sudėtyje taip pat galima rasti didesnę cholesterolio koncentraciją.
„Lašiniai taip pat savo sudėtyje turi daug cholesterolio. Šių produktų visiškai atsisakyti nereikia, tačiau patartina riboti jų vartojimą“, – teigė jis.
Profesoriaus rekomendacijos
Prakalbus apie tai, ko vertėtų imtis tiems, kurie nori sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, R. Stukas pasidalijo keliomis rekomendacijomis.
Visų pirma, jis patarė rinktis sveiką ir subalansuotą mitybą. Anot jo, tai – vienas pagrindinių kelių siekiant susitvarkyti cholesterolio rodiklius.
„Visuomet yra akcentuojama, kad reikia rinktis liesesnius produktus – liesesnius pieno produktus, stengtis gyvulinės kilmės riebalus keistis augalinės kilmės riebalais, bet jų taip pat nedėti per daug“, – pabrėžė profesorius.
R. Stukas akcentavo, kad taip pat reikia stengtis su maistu gauti pakankamą skaidulinių medžiagų kiekį, kurių ypač daug yra rupių kruopų košėse, sėlenose, šakniavaisinėse daržovėse – morkose, ropėse, salieruose ir kt., nes jos mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Jis patarė valgyti daug lapinių daržovių, raugintų kopūstų, gyvulinius riebalus maistui gaminti keisti augaliniais aliejais, o ant duonos sviesto tepti ploniau.
„Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad ant duonos sviesto reikia tepti tiek, kad užsipildytų duonos skylutės, o perteklių peiliu nubraukti. Taigi, reikia tepti labai plonai“, – pridūrė jis.
Taip pat profesorius atkreipė dėmesį ir į suvartojamo maisto kiekį. Pasak jo, saikingas maisto kiekis taip pat gali padėti išvengti tokių bėdų.
„Nuo senų laikų visi žino, kad nuo stalo reiktų pakilti ne tada, kai jau sunku pasikelti, bet tada, kai dar gal ir galėtum kažką suvalgyti, bet nusprendi, kad nereikia, nes sotumo jausmas ateina vėliau.
Tad reikia sąmoningai valgyti ir rinktis maistą. Čia svarbu įjungti kritinį mąstymą tam, kad mityba taptų palanki sveikatai“, – sakė pašnekovas.
Visgi, jis pasidalijo, kad nemažą vaidmenį cholesterolio didėjimo procese užima ir mažas žmonių fizinis aktyvumas ir stresas. Pastarasis veiksnys, profesoriaus teigimu, smarkiai prisideda prie trombų susidarymo:
„Oksidacinis stresas yra tuomet, kai gaminasi laisvieji radikalai, kurie žaloja ląsteles iš vidaus. Tuomet susidaro puikios sąlygos cholesteroliui kauptis kraujagyslėse, susidaryti trombams. Dėl to žmogus turėtų būti sąmoningas ir tuos veiksnius, kurie yra valdomi, susitvarkyti.“
Visiški pezalai! Seniausiai įrodyta ir medikų pripažinta, kad cholesterolio kiekį kraujyje lemia STRESAS!
