Profesorius teigia, kad cholesterolis krauju keliauti vienas negali, jį visada gabena lipoproteinai, savotiškos transporto priemonės – „vairininkai“, galintys jį nuvežti ir į arteriją (arterijoje statoma kliūtis – aterosklerozinė plokštelė).
„Tokia transporto priemonė vadinama mažo tankio lipoproteinu (MTL) ir jame „sėdintis“ cholesterolis tampa „bloguoju“, nors iš esmės jis tėra įkaitas, į blogą transporto priemonę įsėdęs nelaimėlis“, – aiškina prof. R. Šlapikas.
Profesorius pabrėžia, kad organizmas turi ir savo „gelbėtojus“ – „greitosios pagalbos transporto priemones“, vadinamas didelio tankio lipoproteinais (DTL), kurie vaduoja į kraujagyslės sienelę patekusius įkaitus (cholesterolį) ir veža juos atgal į „paskirstymo“ punktą – kepenis.
Taigi DTL gabenamas cholesterolis yra „geras“ (nebekeliantis pavojaus kraujagyslei). „Geruoju vadinčiau ir cholesterolį, kuris yra ląstelėse, kai iš jo sintezuojami hormonai, tačiau tikslių būdų nustatyti, kiek jo yra ląstelėse, nėra. Kraujyje nustatomo cholesterolio koncentracija mažai priklauso nuo vartojamo maisto, todėl cholesterolį galima tirti ir pavalgius“, – tvirtina prof. R. Šlapikas.
Pasak jo, net laikantis labai griežtos dietos, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio – MTL-C („blogojo“) – koncentraciją galima sumažinti tik 6–8 proc. Taip yra todėl, kad su maistu gaunamas cholesterolis netampa „bloguoju“. Lipoproteinai su „bloguoju“ cholesteroliu gaminami kepenyse, todėl vaistai, slopinantys cholesterolio gamybą kepenyse (statinai), cholesterolį mažina efektyviau negu dieta.
Mitai apie statinus – nepagrįsti
Cholesterolis ir jo gydymas, deja, yra apipintas įvairiomis sąmokslo teorijomis ir mitais, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo ir klaidina pacientus. Prof. R. Šlapikas atkreipia dėmesį, jog tikrai nepagrįstai statinams suverčiama kaltė dėl „ypatingo“ jų sukeliamo šalutinio poveikio. Visus vaistus vartojant gali atsirasti nepageidaujamų reiškinių, ir statinai nėra kuo nors išskirtiniai.
Neigiamų nuomonių apie statinus kartais pasirodo populiarių žurnalų ir portalų publikacijose. Kai kuriuose mituose teigiama, kad statinai yra neefektyvūs ir vaistų nereikia – užtenka pakeisti mitybos įpročius.
„Apie šių mitų kilmę galima tik spėlioti, tačiau atsakingai galiu patikinti, jog statinų nauda, juos skiriant, atsižvelgiant į indikacijas, tinkamomis dozėmis, išaiškinant pacientui jų galimą sąveiką su kitais vaistais, persveria galimą jų šalutinio poveikio riziką. Beje, šalutinį poveikį turi visi vaistai“, – teigia prof. R. Šlapikas.
Gydymas statinais – tik tiems, kuriems tai būtina
Didelės ir labai didelės rizikos pacientams (jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, krūtinės angina, persirgusiems miokardo infarktu, insultu, sergantiems cukriniu diabetu, sutrikus inkstų veiklai, esant šeiminei hipercholesterolemijai) iš karto siūloma pradėti vartoti statinus.
Pasak prof. R. Šlapiko, tuo atveju, jei paciento rizika yra vidutinė ar maža, galima mažinti cholesterolio koncentraciją pradžioje keičiant gyvenseną, jei nepavyksta – reikėtų pradėti gydymą statinais.
Kas nutiktų, jeigu žmogus savarankiškai nutrauktų statinų vartojimą? Profesorius akcentuoja, jog statinai nepaveikia žmogaus genomo, todėl cholesterolio koncentracija mažėja tik nuolat vartojant vaistus. Aterosklerozė, jei nepašalinama svarbiausia jos priežastis (hipercholesterolemija), nors ir lėtai, vystosi toliau.
Staigus sveikatos pablogėjimas nustojus vartoti statinus mažai tikėtinas, tačiau aterosklerozės pasireiškimo atvejų – krūtinės anginos, miokardo infarkto – tikimybė neabejotinai padidės. Pradėjus mažinti cholesterolį statinais, tai derėtų daryti visą gyvenimą, kitu atveju poveikis bus tik trumpalaikis.
„Visai be pagrindo manoma, jog statinais sumažinta cholesterolio koncentracija gali sukelti šios medžiagos trūkumą audiniuose. Organizmas evoliucijos eigoje „užsitikrino“ nenutrūkstamą cholesterolio tiekimą. Turbūt ne visi žino, jog cholesterolis gaminamas ne tik kepenyse, bet ir kiekvienoje organizmo ląstelėje, beje, net dviem būdais, todėl, blokavus vieną jų, lieka antrasis.
Cholesterolio „gamykla“ kepenyse kartais dirba pertekliniu režimu ir pateikia per daug MTL cholesterolio („blogojo“), todėl neretai netikusią kepenų „vadybą“ turi pakoreguoti statinai“, – pranešime spaudai teigia prof. R. Šlapikas.
Profesorius atkreipia dėmesį į tai, jog nederėtų nerimauti, kai cholesterolio koncentracija nukrenta žemiau, nei rekomenduojama, pavyzdžiui, mažiau 1,4 mmol/l. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog mažesnė MTL-Cholesterolio koncentracija kraujyje lemia ir mažesnį aterosklerozinių širdies ligų dažnumą.
Atsakingai vertinkime pašalinį statinų poveikį
Vaisto informaciniame lapelyje rastą informaciją pacientas turėtų vertinti atsakingai. Juk daugelį aprašytų simptomų – galvos skausmus, silpnumą, pykinimą – gali sukelti ir kitos ligos.
Šalutinis statinų poveikis būdingiausias raumenims – tai miopatijos, t. y. raumenų skausmai, raumenų silpnumas, kartais padidėjusi kreatinkinazė (raumenų fermentas) kraujyje. Ne visada dėl miopatijų reikia nutraukti gydymą statinais. Atsiradus raumenų simptomų, jei jie neryškūs ir pacientas juos toleruoja, gydymą statinu galima tęsti. Kad būtų išvengta miopatijų, galima vieną statiną bandyti keisti kitu arba sumažinti jo dozę.
„Gydymo statinais patariama stengtis nenutraukti, net jeigu jų dozę tenka sumažinti iki kelių kartų per savaitę. Šalutinis poveikis, kuriuo kartais skundžiasi pacientai, ne visada būna susijęs su statinais, todėl svarbu išsiaiškinti kitas galimas šių simptomų priežastis“, – pasakoja prof. R. Šlapikas.
Be abejo, jeigu pacientas mano, jog vartojamas vaistas sukėlė šalutinį poveikį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
