Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.
Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam virškinimo trakto darbui. Mikroorganizmų skaičius įvairiose kūno vietose yra skirtingas. Jų galima rasti ne tik burnoje, plonojoje, storojoje žarnoje, bet ir skrandyje. Dėl rūgštinės skrandžio terpės jame aptinkama tiktai keletas bakterijų rūšių (dažniausiai rūgštį toleruojančios laktobacilos). Dėl didesnio sąlyčio su maisto medžiagomis ir lėtesnio turinio slinkimo storojoje žarnoje yra milijoną kartų daugiau mikroorganizmų nei skrandyje.
Žmogaus virškinimo trakte yra daugiau nei 200 įvairių rūšių bakterijų. Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg bakterijų ir toks pats kiekis pašalinamas su išmatomis per metus. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar esant stresui, gali sutrikti pusiausvyra tarp naudingų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, ir bakterijų, kurios gali būti žalingos sveikatai. Organizmas tampa mažiau atsparus maisto infekcijoms, kurias sukelia tokios bakterijos kaip Salmonella, E. coli ar Listeria. Ilgalaikis bakterijų disbalansas žarnyne gali prisidėti prie gaubtinės žarnos vėžio ir opinio kolito atsiradimo.
Kas tai – probiotikai?
2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija yra paskelbę oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai“. Idealus probiotikas turi būti: atsparus rūgštims ir tulžiai, sugebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, būti saugus. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium rūšys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces cerevisiae mielės bei E. coli ir Bacillus kai kurios rūšys.
Probiotikų reikšmė organizmui
Virškinimo trakto bakterijos būtinos virškinimo fiziologijoje. Disbiozė (žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimas) atsiranda, kai sutrinka virškinamojo trakto bakterinės mikrofloros pusiausvyra. Disbiozė gali skatinti lėtinių kvėpavimo takų, autoimuninių, onkologinių, uždegimo ligų vystymąsi; gali būti nepaaiškinamo nuovargio ir psichiatrinių simptomų priežastimi. Disbiozę skatina dažnas antibiotikų ir vaistų vartojimas, žarnyno infekcijos. Virškinimo trakto mikroflorą gali veikti badavimas, mitybos pokyčiai, gyvensenos įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra; įtakos gali turėti ir genetinis polinkis.
Nepaisant dažno iš mūsų įsitikinimo, kad probiotinių bakterijų vartojimas visada yra naudingas mūsų sveikatai, moksliniai tyrimai rodo, kad šis poveikis siejamas tik su tam tikromis bakterijų padermėmis ir negali būti taikomas apibendrintai visoms probiotinėms bakterijoms. Todėl pastaraisiais metais mokslinių tyrimų metu didžiausiais dėmesys buvo skiriamas kiekvienos probiotikų padermės gebėjimams apsaugoti ar gydyti tam tikras ligas.
Yra keletas mechanizmų kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį. Kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagas, naikinančias mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą.
Probiotikai pieno produktuose
Lietuvos rinkoje yra nemažai pieno produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad produktai yra praturtinti įvairiomis probiotinėmis bakterijomis. Vieni tokių produktų – jogurtai. Jogurto gamybai tradiciškai naudojama termofilinių pienarūgščių kokų (Streptoccocus thermophilus) ir bulgarų lazdelių (Lactobacillus delbrueckii ssp. bulgaricus) raugas. Šio raugo bakterijos išlaiko pastovų santykį ir yra simbiotiškos.
Etikečių ženklinime jos yra nurodomos kaip „gyvos jogurtų bakterijos“, „jogurtinių bakterijų raugas“, „jogurtinės bakterijos“ ir pan. Pastaraisiais metais be tradicinių rūšių jogurto gaminami ir jogurtai su probiotinėmis kultūromis. Kaip probiotinis priedas parenkama mikroorganizmų kultūra turi atstovauti normaliai mikroflorai, būti gyva ir aktyvi maiste prieš vartojimą, tokia išlikti praeidama virškinamąja trakto dalimi, gebėti daugintis žarnyne ir teigiamai jį veikti. Pieno pramonėje šiuo metu dažniausiai naudojami šie mikroorganizmai: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus. plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus.
Probiotikų nauda sveikatai
Pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas probiotikais labai išaugo. Atsirado daugiau negu 6000 mokslinių publikacijų probiotikų tema, 60 % iš jų – nuo 2008 m. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamente Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą yra nurodoma, kad „teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai at netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos. Teiginiai apie maisto produktų sveikatingumą draudžiami, jeigu jie pagal reglamento reikalavimus nėra leisti vartoti Europos Komisijos ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.
Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) 2008 m. pradėjo nagrinėti ir vertinti šalių narių pateiktus teiginius apie sveikatingumą. Iki šiol nei vienas iš 164 pateiktų teiginių apie probiotikų naudą sveikatai nebuvo patvirtintas. EFSA publikuojamose mokslinėse nuomonėse dėl teiginių apie sveikatingumą atmetimo (susijusiose su probiotikais) nurodo tokias priežastis: mikroorganizmai ar mikroorganizmų įvairūs deriniai pateiktuose prašymuose dėl sveikatingumo teiginių patvirtinimo nėra pakankamai išsamiai apibrėžti (apibūdinti), netinkami parinkta populiacijos grupė, kuriems galėtų būti skirtas sveikatingumo teiginys.
