Jaukai su vakcina bus mėtomi iš orlaivių pasienyje su kaimyninėmis šalimis: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Vakcinos aprašą galima rasti VMVT interneto svetainėje. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų.
ULAC medikai primena, jog radus jaukų – jų negalima liesti. Jeigu asmuo turėjo sąlytį su jauku, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo riziką, spręs dėl asmens skiepijimo nuo pasiutligės. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų.
Daugiau nei pusė jų – skiepyti nuo pasiutligės. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo.
Praeitais metais daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2017 m. 73,7 proc. (3 730 asm.) nukentėjo nuo šunų, kačių – 23,3 proc. (1 182 asm.), žiurkių – 0,6 proc. (31 asm.), galvijų – 0,03 proc. (2 asm.), kt. naminių gyvūnų – 0,9 proc. (48 asm.), kt. laukinių gyvūnų – 1,3 proc. (65 asm.).Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimasis nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.
1964-2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Šalyje paskutinis mirties atvejis nuo ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Nuo 2006 m. Lietuvoje VMVT sistemingai vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. 2007 m. buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai, o 2017 m. nebuvo nustatytas nei vienas pasiutligės atvejis tarp gyvūnų.
Kas yra pasiutligė?
Pasiutligė – skiepijimais valdoma zoonozė, ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina dėl progresuojančios encefalopatijos.
Koks sukėlėjas?
Pasiutligės sukėlėjas yra RNR turintis virusas, kuris priklauso Rhabdoviridae šeimai, Lyssavirus genčiai. Yra nustatyti septyni skirtingi pasiutligės virusų genetiniai tipai – ekotipai: klasikinis pasiutligės (RV, 1 genotipas, 1 serotipas), Logos šikšnosparnių (LBV, 2 genotipas, 2 serotipas), Mokola (MV, 3 genotipas, 3 serotipas), Duvenhage (DV, 4 genotipas, 4 serotipas), Europinis šikšnosparnių (EBL, 1, 5 genotipas; EBL 2, 6 genotipas) ir Australijos šikšnosparnių (ABV, 7 genotipas).
Pasiutligės virusai labai neatsparūs išorinėje aplinkoje, todėl užsikrečiama tik tuomet, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą per pažeistą odą arba gleivines. Pasiutligės virusas labai jautrus išdžiūvimui, dezinfekcinėms medžiagoms, dėl šios priežasties viruso plitimas per išorinės aplinkos objektus beveik neįmanomas.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.
Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną, negu per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą: jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines.
Kiti itin reti būdai užsikrėsti pasiutligės virusu – sukėlėjo išplitimas aerozoliu laboratorijose, kur dirbama su pasiutligės virusu, arba paciento, mirusio nuo netipiškos, nediagnozuotos pasiutligės, ragenos ir kitų organų persodinimas, ypač kai vieno donoro organai persodinami keliems recipientams. Lietuvoje tokių užsikrėtimų nėra buvę.
Kokie yra pasiutligės simptomai?
Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas.
Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi.
Koks gydymas?
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta.
Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Kaip apsisaugoti nuo pasiutligės?
Nespecifinės profilaktikos priemonėms priskiriami įvairiausi būdai, kuriais siekiama sumažinti pasiutligės viruso cirkuliavimo gamtoje intensyvumą bei sumažinti potencialiai užsikrėtusių laukinių gyvūnų kontaktus su žmonėmis tiesiogiai ar per laukinius gyvūnus. Šioms priemonėms priskiriamas ir pirminis žaizdos sutvarkymas.
Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo.
Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas.
Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.
