„Gana artimai prisiliečiau prie šitos istorijos ir noriu pasisakyti... Čia eilinė skyrybų drama…. Joje du žmonės, ar vienas ar kitas, prarado bendro gyvenimo spalvas. Sekso trūkumas, buityje viskas negerai, ne ten padėtas daiktas, pagarbos stoka ir daug kitų dalykų...“, – sako vyras.
Na tada prasideda gudravimai, vienas kito atžvilgiu, apleistumas, išdavystės ar kova dėl valdžios... Na ir kažkuri pusė neištvėrė ir nusprendė padėti santykiams tašką.
Nesutapę charakteriai – ne pasiteisinimas
Viskas būtų kaip ir gerai! Juk „charakteriai nesutapo“...bet... juk yra vaikas.
Ir neturėdami kaip atkeršyti, įskaudinti, pažeminti ar pamaitinti savo Ego (!!!), pasirinko kaip priemonę savo vienintelį – meilės vaisių, kuris gimė iš Meilės ar trumpalaikės aistros... Vaikelį….
Seka kaip ir aiški: žmonės – juk visažiniai ir „Teisėjai“, todėl teigia, kad abi pusės kaltos!!!!
Viskas būtų gerai, jei „šiukšlės“ nebūtų nešamos iš šeimos, ir nesikreipta į instansijas... Na ir prasidėjo, „kompetentingas“ valstybės organų darbas.
Visa šita situacija yra baisi ne tuo, kad eiliniai neprotingi žmonės (ar vienas iš poros narių) nemoka gražiai išsiskirti ir nesugeba blaiviai mąstyti, kad surastų brandžius sprendimus Vaiko gerovei užtikrinti.
Juk vaikui svarbu jaustis gerai su abiems tėveliais, kad ir atskirai. Bet kai aš pamačiau video, kuriame atėmė vaiką! Kaip atėmė! Koks prevencijos procesas, kiek pažeidimų, koks žmogiškumo lygis... Mane, mieli žmonės, parklupdė….
Prisimena savo vaikystę
Man skauda, kaip Tėčiui, kaip Žmogui, kuris 40 beveik metų gyvena šitam pasaulyje, praėjus įvairiausias gyvenimo „audras“ ir pamokas.
Kuris visą savo gyvenimą atidavė kitiems, padėjau ir padedu, ignoruodamas savo skausmą („ai praeis“), o jei pasakai „man skauda“, tai tavęs negirdi, nemoka arba tiesiog nenori išgirsti...
Aš kalbu apie savo vaikystę – nuo pat kelio pradžios. Aš visada mylėjau ir branginau Meilę, ypač mano brangios Mamytės, kuri seniai išėjo... per mano 18-ą gimtadienį... jaučiant jos rankos paglostymą mano plaukų…
Link kur aš einu?!
Mama yra išmintis, meilės vandenynas, jaukumas, ir daug kitų reikšmingų dalykų, kuriuos net 1000-čiu žodžių galima apsakyti. O tėtė – tai užuovėja, saugumas, tai gaubtas, kuris uždengia visą šeimos branduolį…
Vis dėlto, šiame pasaulyje manęs jau niekas senai nežavi... Nes nuo 12-os metukų buvau pastatytas prieš faktą sistemos ir didžiausių kvailių sprendimų! Niekas neklausė mano nuomonės: ko Aš noriu?
Deja, buvo pasakyta: „bus jam gerai……“
Gyvenau su viltimi, kad viskas bus geriau ir geriau. Bet praėjęs didelį kelią, dabar žiūriu – ogi viskas dar baisiau! Turbūt aš vis tik naivus... – nes visumoje, turbūt kaip buvo, taip ir yra…. Niekas per visą šį laiką nepakito... Žmogiškumo link.
Supratau viena: sunkūs laikai sukuria stiprius žmones, stiprūs žmonės sukuria gerus laikus… Na o geri laikai, sukuria silpnus žmones….
Linkiu visiems ramių artėjančių Šeimos švenčių, pilnų meilės, daug apsikabinimų, telefonų išjungimų. Linkiu iš tikrųjų rūpintis ir Matyti tuos žmones, kuriuos mylite….“, – sako vyras.
Autorius: Rolandas Gricius
