Advento laikotarpis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai asocijuojasi su skubėjimu, dovanų pirkimu ir eglutės puošimu, tačiau tikrasis Adventas yra skirtas nusiraminimui ir apmąstymams, kokie buvo šie praėję metai.
„Bažnyčioje Adventas yra naujų metų pradžia ir laikas apmąstyti, kas įvyko, kaip praėjo tie metai, ką reikia patobulinti, praeiti tarsi tokią dvasinę technikinę apžiūrą. Advento laikas yra susikaupimo laikas, taip pat proga susikertant naujiesiems ir seniesiems metams išsikelti sau naujus tikslus. Pavyzdžiui, ko sieksite kitais metais ar kokie jūsų dvasinei tikslai ateinantiems metams? Tam, kad galėtumėte atsakyti į šiuos du klausimus turite apmąstyti, kas buvo gerai, o kas yra keistina“, – pabrėžia kunigas A. Toliatas.
Greitas gyvenimo ritmas žmones paskandina nuolatiniame triukšme, todėl kunigas sako, šiuo laiku ypatingai svarbu bent pasistengti išmokti išgirsti savyje Dievo balsą.
„Adventas yra laikas, kai reikia nurimo savyje, kad išgirstume ne tik gyvenimo triukšmą, bet ir gilų vidinį pašaukimą. Yra toks posakis, kad Dievas šnabžda mums per sąžinę. Advento laikas ir yra nurimimo, pasiruošimo laikas. Svarbu šiuo metu pabūti su šeima, artimaisiais, su savimi, su Dievu.
Adventas reikalauja neišsitaškymo, ramybės, nors dažnai atsitinka atvirkščiai, nes reikia supirkti visas dovanas, o metų pabaiga reiškia, kad laikas atsiskaityti už visus darbus, o tuos, kurių nepadarėme, padaryti paskutinę akimirką. Triukšmas dažnai užgožia dvasinio gyvenimo svarbą“, – sako dvasininkas.
Pajauskite dvasinį alkį
Dažnuose namuose Advento laikotarpis neįsivaizduojamas be vainiko su keturiomis žvakėmis, kurias po vieną uždegame kiekvieną sekmadienį iki pat Šv. Kūčių. Kunigas A. Toliatas pabrėžia, kad tai nėra tik dar vienas papuošimas, tai – laukimo ir vilties simbolis:
„Žvakės simbolizuoja kiekvieną etapą – tai keturi žingsniai. Tos keturios Advento žvakės yra tam tikras įsivertinimas laukiant Kalėdinio įvykio – Kristaus užgimimo širdyje. Kiekviena žvakę uždegant reikia savęs klausti, kaip praėjo ši savaitė.
Tai artėjimo link kulminacijos metas, o ne tik papuošimas. Žvakės yra lyg byrantis smėlio laikrodis, kurį stebėdamas gali matyti, kad jau tuoj prasidės. Tai tam tikras širdies paruošimas“.
Pasninkas taip pat neatsiejama Advento dalis, tačiau jo esmė nekankinti savęs fiziniu alkiu, o pajausti savyje dvasinį alkį.
„Yra toks posakis, kad menininkas turi būti alkanas. Tai nereiškia, kad visus menininkus reikia marinti badu, tiesiog jeigu žmogus gyvenime dar kažko trokšta – jis kuria. Jeigu žmogus yra pertekęs visa ko, jis nebėra ieškotojas, nebėra kūrėjas, o tampa stovinčiu vandeniu.
Pasninkas turėtų būti ne tik dvasinis, bet ir vidinis – pasninkas turėtų pažadinti mumyse dėkingumo, sugebėjimo atsiprašyti alkį, tiltų kūrimo, teisingumo, dieviškų dorybių. Ne vieną kartą dalyvavau laidotuvėse, kai žmonės praradę savo artimą žmogų, gailisi, kad praleido daugybę progų aplankyti paskambinti mamai, tėčiui ar broliui. Kai atsiduri netekties akivaizdoje, kaip niekad susimąstai, kas yra brangiausia ir svarbiausia. Tai ateina ne tada, kai esi persisotinęs, o tada kai tavo širdis yra atvira ir alkana. Adventinis pasninkas būtent ir yra apie tai“, – aiškina kunigas A. Toliatas.
Gero linkėkite net priešams
Pasak kunigo A. Toliato, pati didžiausia Kalėdinė dovana, kurią mes galime padovanoti sau ar kitiems yra vidinė ramybė.
„Suraskite laiko Dievui. Suraskite laiko tylai. Suraskite laiko nusiraminti. Galbūt dabar to ypač norisi, kai aplink tiek daug nerimo susijusio ir su pandemija, ir su migracijos situacija. Dabar daug susipriešinimų, susiskaldymų, įtampų, kurias jaučia net šeimose ar bendruomenėse. Kartais tereikia tik vieno žodžio, kad įsipliekstų konfliktas, todėl norėtųsi labai palinkėti įsileisti Dievą ir ramybę į savo širdis.
Atrodo, kad laiko visur trūksta, bet rezervuokite laiką maldai, meditacijai, pabuvimui su savimi Dievo akivaizdoje. To labai norėčiau palinkėti kiekvienam. Mes esame pripratę gyventi triukšme, todėl tyloje būna labai sunku.
Galbūt šis laikas gali būti dėkojimo laikas mintyse, tiems, kurie mums padarė kažką gero, tėvams ir seneliams, kad esate šioje žemėje, mokytojams, savo aplinkos žmonėms. Nepamirškite dėkoti ir už tuos žmones, su kuriais galbūt nesutariate, nes kai imate dėkoti malda už juos ir linkėti jiems gėrio, šviesos, keičiasi mūsų vidinė savijauta, atsipalaiduoja mūsų įsitempę kūno ir sielos raumenys, o tada ateina tikrosios Kalėdos ir šviesa“, – linki kunigas A. Toliatas.
