„Viskas privalo vykti palaipsniui – organizmo sistemos turi priprasti prie fizinio krūvio ir tik tada galima galvoti apie didesnį veiklos intensyvumą. Taip pat svarbu neužsibrėžti nepasiekiamų tikslų. Daugelis tokių žmonių, staigiai pradėjusių treniruotis, stengiasi padaryti pažangą, pavyzdžiui, sumažinti kūno svorį ar „paruošti“ kūną vasarai. Trumpuoju laikotarpiu jie gali pamatyti rezultatus, tačiau ilgainiui dauguma tokių asmenų „perdega“, pervargsta, išsenka ar net patiria griaučių-raumenų sistemos traumas“, – yra sakiusi Kauno kolegijos atstovė, kineziterapeutė Laura Žlibinaitė.
Jei iki šiol intensyviai nesportavote, sportuoti galima pradėti ir nuo spartaus ėjimo, tik tam reikia pasirinkti tinkamą trasą ir aprangą bei apavą.
„Ėjimui būtina rinktis lengvus batus su neslidžiu padu, o esant slidžiai kelio dangai išvengti traumų padės batai su grublėtu protektoriumi ar antbačiai su spygliukais. Tvirčiau žingsnius nelygioje vietovėje dėsite avėdami sunkesnius batus su aukštesniu aulu, kuris apsaugos čiurną nuo patempimų. Planuojant ėjimą paversti treniruote, batai turi panašėti į bėgimo batelius, pavyzdžiui, tokių batelių priekinė dalis paprastai yra platesnė, neveržianti pirštų, o pakulnė kiek aukštesnė nei įprastų batų“, – patarė kineziterapeutė Julija Monkevičienė.
Įdomu tai, kad dažniau įvairias traumas patiria vyrai, skaičiuojama, kad jiems susižeisti sportuojant tikimybė padidėja preliminariai 1,5 karto lyginant su moterimis.
BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas pastebi, kokios galimos to priežastys: „sieju su tuo, kad vyrai dažniau pasirenka kontaktines, daugiau greičio reikalaujančias sporto šakas (krepšinis, futbolas), taip pat yra šių sporto šakų mėgėjų lygos. Žinoma, vyrai labiau linkę į riziką ir, paprastai tariant, jie dažniau pameta galvą, kai jaučia konkurenciją.“
Ne mažiau svarbu paminėti, kad dėl per didelio krūvio sportuojantis žmogus gali ne tik patirti traumą, bet ir susidurti su kur kas rimtesniais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, gali sutrikti širdis. Lietuvoje yra buvę ir skaudžių atvejų, kai maratoną ryžęsi bėgti žmonės pasijuto blogai ir medikams teko kovoti dėl jų gyvybės.
Patyrus traumą, priklausomai nuo jos sunkumo, nukentėjusiam tenka ne tik fizinė, bet ir finansinė žala. Kokios draudimo išmokos Lietuvoje yra išmokėtos susižeidusiems sportuojant?
„Draudimo išmokos dydį lemia ne tik traumos pobūdis, bet ir draudimo sumos, kurias asmuo pasirinko. Gali būti atvejų, kai sunkesnę traumą patyręs klientas gaus mažesnę išmoką, nei tas, kuris išsinarino ar susilaužė pirštą. Todėl, visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamas draudimo sumas, kad nutikus įvykiui draudimo išmokos pakaktų kompensuoti gydymui. Didžiausia išmoka už traumą sportuojant siekė apie 1 500 eurų. Klientas žaidė krepšinį ir kritęs susilaužė uodegikaulį“, – vardijo A. Žilėnas.
Vis tik, rizikos vertintojas pastebi, kad traumos žmogų gali užklupti netikėtai ne tik sportuojant, tad jokiu būdu sporto nereikėtų atsisakyti dėl traumų baimės. Priešingai, sportas kaip tik stiprina organizmą.
„Dauguma įvykių nutinka kasdienėje veikloje, buityje. Sakyčiau, kad sportas kaip tik mažina traumų tikimybę – kai kūnas tvirtesnis ir lankstesnis, buityje traumų tikimybė mažėja. Pavyzdžiui, žmogus, kilnojantis svarmenis sporto salėje, žino, kaip taisyklingai buityje kelti sunkų daiktą, kad nebūtų patempta nugara ar nutiktų kokia kita trauma. Bendrai, pastebime traumų skaičiaus didėjimą, kai baigėsi pandemija ir nebeliko apribojimų“, – apibendrino jis.
Naudinga žinoti, kad stiprinant organizmą, širdies ir kraujagyslių veiklą, žmogus per dieną turėtų nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, atlikti tempimo ir jėgos pratimus 2-4 kartus per savaitę.
Skaičiuojama, suaugusiems, neturintiems ligų, rekomenduojama per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo sportui arba 75–150 minučių intensyviam sportui. Patariama pradėti sportuoti pasirinkus lengvesnį krūvį ir trumpesnį laiko intervalą bei pamažu intensyvumą didinti.