Daugelyje pasaulio šalių pozityvioji terapija yra laikoma veiksmingiausia gydymo priemone kenčiantiems nuo įvairių priklausomybių, pavyzdžiui, alkoholio. Pas mus pozityvios terapijos gydymo būdas dar mažai žinomas, sako Visbadeno pozityviosios psichoterapijos akademijos studentas, psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius.
Degradavusiam žmogui netaikoma
Šiaulietis gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius šešti metai yra Visbadeno pozityviosios psichoterapijos akademijos studentas ir dirba Šiauliuose.
„Pozityviosios arba gyvenimo džiaugsmo psichoterapijos specialistai mūsų šalyje nebuvo ruošiami, todėl šis gydymo būdas padėti kenčiantiems nuo įvairių priklausomybių, nėra plačiai žinomas. Jis geriausiai atitinka šiuolaikinio, užimto ir turinčio problemų žmogaus lūkesčius“, – sako gydytojas V. Bartkevičius. – Gydymas trunka iki 20 seansų“.
Gydytojo teigimu, pozityvioji terapija laikoma vienu efektingiausių gydymo būdų kenčiantiems nuo alkoholizmo. Dabartinis alkoholikas – vidutinio amžiaus žmogus, išsilavinęs, turintis darbą ir šeimą, kuri jį gina ir dažniausiai dangsto nuo aplinkinių, slepia jo problemą.
„Vakarų pasaulyje yra priimta, kad darbdavys, pastebėjęs darbuotojo priklausomybę alkoholiui, pasako: tu turi problemą, tau reikia padėti, – sako medikas. – Ir mūsų šalyje jau yra darbdavių, kurie matydamigero darbuotojo priklausomybę, apie tai su juo kalbasi, skambina mums ir laiku nukreipia gydytis. Savo problemą suvokusiam žmogui tai yra labai svarbi parama ir paskatinimas grįžti į ankstesnį gyvenimo lygį“.
V. Bartkevičiaus teigimu, šis gydymo būdas jau nebėra taikomas žmonėms, kurių asmenybė dėl besaikio ir ilgalaikio alkoholio vartojimo yra visiškai degradavusi.
Skiriamas asmeninis terapijos planas
Gydytojas V. Bartkevičius sako, kad visame pasaulyje yra priimta psichoterapijos gydymą taikyti tada, kai žmogus išsiaiškina ir suvokia savo asmenybės pokyčius dėl alkoholio vartojimo.
„Pozityvioji psichoterapija žmogui padeda suprasti, kokius savo geruosius būdo bruožus dėl alkoholizmo jis yra pamiršęs. Iš praktikos galiu pasakyti, kad alkoholis ir depresija yra šalia. Todėl įvertinus paciento būklę, gali būti skiriamas dvigubas gydymas – antidepresantais ir psichoterapiniais seansais. Paprastai sudaromas asmeninis terapijos planas“, – apie gydymo metodus sako psichiatras-psichoterapeutas V. Bartkevičius.
Antidepresantais po poros savaičių pacientui atstatomas normalus miego ritmas, pagerėja nuotaika, atsiranda turimos problemos suvokimas.
Asmeninės terapijos planas pacientui padeda išsivaduoti nuo pykčio, nukreipti mintis pozityviam mąstymui, suvokti savivertę. Paprastai žmogus susivokia, kad iki tol – gėrė ir ilsėjosi, o dabar grįžta į ankstesnį gyvenimo ritmą – gyvena, dirba ir ilsisi. Ilsisi normaliai bendraudamas su šeima, grįžta džiaugsmas gyvenimu, pasitikėjimas savimi, kurį turėjo anksčiau.
Gydytojas pripažįsta, kad kartais tenka pacientui patarti keisti ne tik draugus, bet ir aplinką, jei joje yra netoleruojamas negeriantis žmogus.
AA klubų atsisako
„Yra žmonių, kurie skambina ir sako: „Nebegaliu, tikriausiai vėl pradėsiu gerti“. Tokie svyravimai užplūsta žmogų, kuris dar nepasiekęs būklės, kai malonumą teikia blaivumas“, – apie sudėtingus sveikstantiems pacientams tenkančius išbandymus pasakoja gydytojas.
„Tačiau yra ir kitokių. Vienas iš alkoholio išsivadavęs vyras sako, kad suimtas nerimo, kurį anksčiau malšindavo taurele, sėda ant dviračio ir išvažiuoja valandai kitai. Nerimas atslūgsta, potraukis išgerti praeina,“ – apie pačių pacientų pastangas saugotis nuo ligos atkryčio pasakoja gydytojas.
Remdamasis savo pacientų patirtimi, gydytojas sako, kad labiau išsilavinusiems žmonėms, anoniminių alkoholikų (AA) klubai nėra patrauklūs.
„Gal intelektualiam žmogui yra neįdomu klausytis kitų dėl alkoholio patirtų nuopolio istorijų“, – svarsto V.Bartkevičius.
Jo žodžiais, pozityvioji psichoterapija yra naudinga ir priklausomybę turėjusių žmonių sutuoktiniams ar gyvenimo draugams. Poros, palaikydamos vienas kitą, suprasdamos problemą ir jos priežastis, sėkmingiau įveikia priklausomybių grėsmes.