• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasaros metu neretai padaugėja įvairių kūno traumų, o, kaip žinoma, šių pasekmės gali būti labai skaudžios. Dėl to apie tai, kokios yra pagrindinės traumos vasaros metu „Sveikatos DNR“ laidoje papasakojo Kauno klinikų neurochirurgas Karolis Bareikis.

Vasaros metu neretai padaugėja įvairių kūno traumų, o, kaip žinoma, šių pasekmės gali būti labai skaudžios. Dėl to apie tai, kokios yra pagrindinės traumos vasaros metu „Sveikatos DNR“ laidoje papasakojo Kauno klinikų neurochirurgas Karolis Bareikis.

REKLAMA

Gydytojas papasakojo, kokių traumų pasitaiko žmonėms ir kaip šios klasifikuojamos.

Traumos dėl nėrimo į vandenį

Pasak jo, viena iš traumų, kuri gali baigtis labai skaudžiai – vasaros metu nėrimas į nežinomą arba netikėtai nusėdusį vandens telkinį.

„Atsitrenkus galva į dugną arba į akmenį, kai lūžta kaklo slanksteliai, nugaros smegenys yra pažeidžiamos negrįžtamai, neįgalumas yra didžiulis ir žmonių likimai tada ir pakimba.

Tereikia neriant, kad ir nuo nedidelio liepto, jog būtų didžiulis smūgis ir tada taip ir atsitinka. Kaklas yra ganėtinai silpna vieta: jis nėra skirtas laikyti visą kūną, kai krentama aukštyn galva, jis skirtas palaikyti galvai, kas yra kiek mažesnis svoris nei viso likusio kūno.

REKLAMA
REKLAMA

Tai įvykus smūgiui, jis tiesiog neatlaiko. Tereikia netinkamai susiklosčiusių aplinkybių, kad taip nutiktų“, – aiškino neurochirurgas.

REKLAMA

Tačiau jis pridėjo, kad pamažu tokių traumų mažėja ir džiaugėsi, kad žmones tampa sąmoningesniais:

„Galiu pasakyti, kad kai anksčiau būdavo keliolika ar 20-imt tokių kaklo traumų per vasarą, tai paskutiniu metu jų yra ženkliai sumažėję.

Tai panašu, kad visuomenė reaguoja į tas žinutes, kai jauni žmonės pavirsta neįgaliais dėl vieno šuolio.“

Traumos dėl elektrinių paspirtukų

K. Bareikis kalbėjo, jog dar viena priežastis, dėl ko žmonėms neretai patiria traumas vasaros metu, – elektriniai paspirtukai. Anot jo, tokių traumų vis daugėja.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai problema dėl paspirtukų ir traumų susijusių su paspirtukais – daugėja. Mes kaip tik neseniai išnagrinėjome savo pacientų grupę, kurie patenka pas mus tada, kai atsirado viešai prieinami paspirtukai miestuose.

Pas mus per penkis metus buvo daugiau kaip 40-imt pacientų, kurie buvo gydyti dėl struktūrinių galvos pažeidimų susijusių su traumomis dėl paspirtukų“, – apie traumas aiškino jis.

Vyras taip pat paaiškino, ką reiškia terminas „struktūriniai galvos pažeidimai“:

„Struktūriniai galvos pažeidimai reiškia, kad mes turime tokį galvos sutrenkimą, kuriam buvo kraujo išsiliejimas be kaukolės lūžio.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trys galvos smegenų traumų sindromai

Pokalbio metu gydytojas išskyrė tris pagrindinius smegenų traumų sindromus, kurie įvyksta susižalojus. Jis kalbėjo apie tai, kad kiekvienos iš jų pasekmės gali būti skirtingos.

Galvos smegenų traumų sindromai:

  • Smegenų sukrėtimas, kada pacientas būna be sąmonės sutrikimas, bet peršvietę galvos smegenis, mes matome normalią galvos smegenų anatomiją, tai reiškia, kad nieko blogo nematome. Tai vadinasi, kad buvo sutrikęs laidumas per baltąją medžiagą, tuo metu kažkur nepraėjo impulsas, kai buvo smūgis, buvo prarasta sąmonė ir paskui ji atsigavo. Reiškia, kad ląstelėje, kuri yra ilga, veikimo potencialas ėjo, nutrūko, bet vėl atsigavo. Žodžiu, tai yra laikina. Dažniausiai, savaitę-dvi dar gali papykinti, pasireikšti atminties sutrikimas, bet, iš esmės, pacientai gali grįžti į normalų gyvenimą.
  • Smegenų sutrenkimas arba kontūzija yra kaip mėlynė bet kurioje kūno vietoje. Sutrenkus turite kraujo išsiliejimą į audinius, lygiai taip pat vyksta kraujo išsiliejimas į smegenų audinius. Jis gali vykti įvairiose vietose, įvairiose lokalizacijose. Jeigu nepasisekė, tai gali suparalyžiuoti, būti sutrikusi koordinacija ir taip toliau. Su tomis kontūzijomis yra problema, kad jos yra linkusios didėti. Ir jos, kai padidėja, tai tada gali sukelti ženklų slėgio padidėjimą galvos smegenyse ir tai gali tapti ganėtinai kritine situacija. Dėl to visus tokius pacientus, kuriems nustatytas koks nors kraujo išsiliejimas smegenyse, reikia stebėti. Tada žiūrime pagal natūralią eigą, kaip liga vystosi. O ypač stebime pacientus, kurie yra vyresni ir vartoja antikoguliantus ir antiagregantus, tai reiškia skystinančius preparatus, jie yra ženkliai didesnėje rizikoje ir tą vaistų vartojimą reikia iškart nutraukti tam, kad krešėjimas būtų normalus, kad išsivalytų tas kraujo išsiliejimas. Tam reikia sudaryti palankias fiziologines sąlygas.
  • Trečia grupė jau yra tada, kada yra tiek kraujas išsiliejęs, tiek smegenys burksta dėl edemos. Tada gaunasi smegenų spaudimas, kas reiškia jau kritinę situaciją, gilią komą. Tada jau neretai reikia chirurginės intervencijos: šalinti krešulį arba stebėti slėgį kažkokiais objektyviais matavimais, dėl kurių reikia įdėti daviklį į galvos smegenis ir t.t.. Kartais reikia atverti kaukolę ir daryti tą pačią dekompresiją kaip prieš išeminį insultą, kad būtų vietos smegenims plėstis ir dėl kraujotakos nepakankamumo žmogus nemirtų.

REKLAMA

Reabilitacija padeda ne visuomet

Prakalbus apie reabilitaciją po galvos smegenų traumų vyras tikino, kad dažniausiai pacientų likimai susiklosto gerai, tačiau nedidelei daliai, visgi, nepasiseka.

„Dabar, ką mes pamatėme iš tų penkių metų kohortos pacientų, tai 85 proc. pacientų kaip atvyko po traumos, taip ir išvyko – iš principo geros būklės <...>.

15 proc. turėjo skaudžių pasekmių: tai vienas pacientas yra miręs, du pacientai yra vegetacinės būklės, kur greičiausiai jiems nepagerės iki tokios būklės, kad savarankiškai apsitarnautų, o keli iš jų yra sunkios neįgalumo būklės, kada jiems riekia bent dalinio asistavimo gyvenime ir aktyvia fizine veikla, bent artimiausiu metu, užsiimti negalės“, – kalbėjo neurochirurgas.

REKLAMA

Jis taip pat tikino, kad ne visais atvejais pacientai yra tinkami reabilitacijai. Vyras pateikė pavyzdį, kuomet pacientams reabilitacija gali padėti, o kada – ne:

„Reabilitacija yra daroma tada, kai jų [pacientų] sutrikusi funkcija gali pagerėti. Mes anatomiją sutvarkome tiek, kiek įmanoma ją sutvarkyti, bet tam, kad pagerėtų funkcija, tiek, kiek ji gali tai padaryti, kad koks dalinis paralyžius pagerėtų, tai čia tik reabilitacinės priemonės gali padėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet, pavyzdžiui, jeigu yra sužalotas kalbos centras ir pacientas nesupranta paliepimų, tai jis negali dalyvauti reabilitacijos procese. Tai ir yra sunkiausia, nes pacientas atrodo guvus, galėtų daryti, bet nedaro. Ką su jais daryti – niekas gero atsakymo neturi.

O tie, kurie gali reabilituotis, įprastai tai jauni, apie 40-ies metų asmenys, tai dažniausiai jie turi ženkliai geresnes prognozes. Net jeigu jie nepasiekia prieš tai buvusio lygio, jie vis tiek dirba, augina vaikus, keliauja.“

Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar!

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų