Daugelis vilnietę Gražiną geriau pažįsta „Mūzos“ slapyvardžiu. Tačiau kas iš tikrųjų yra viena žymiausių Lietuvos tinklaraštininkių, kaip ji sugalvojo užsiimti šia veikla ir kuo ypatingas yra jos gyvenimas? Apie visą tai kalbamės su ja šiame interviu.
Gražina, esate viena populiariausių tinklaraštininkių Lietuvoje. Kaip dirbančiai moteriai kilo idėja pradėti filmuoti vaizdo įrašus?
Tokia mintis man kilo prieš daugiau nei penkerius metus, kai turėjau daugiau laisvo laiko. Įkvėpta užsienio tinklaraštininkių, nusprendžiau sukurti vaizdo įrašų apie grožį lietuvių kalba. Tai buvo visko pradžia... Greitai viskas įsibėgėjo, nes žmonių susidomėjimas buvo tikrai didelis.
Greitai pritraukėte daugelio moterų susidomėjimą. Kaip manote, kas padėjo suburti per tokį trumpą laiką tiek jūsų sekėjų?
Manau, kad labai daug priklauso nuo žmogaus asmenybės, charizmos ir mokėjimo pateikti informaciją įdomiai. Jeigu rašau tekstą, jis nebūna sausas ir nuobodus, jei kalbu – tai darau su intonacija, nevengiu pajuokauti. Nesu standartinė, kai kur drąsesnė nei kitos. Pozityvas yra vienas pagrindinių mano bruožų, kuris žavi sekėjus.
Sekėjų ratą užsiauginau per daugelį metų, nesivaidenau televizijoje, mano vardas nėra lydimas skandalų. Tad viskas, ką turiu – uždirbta nenutrūkstamu darbu. Mano sekėjai yra ištikimi, pažįsta mane daugelį metų ir žingsniuoja kartu su manimi, kas benutiktų. Tai mane tiesiog veža!
Vaizdo įrašai neretai pareikalauja daug darbo ir laiko. Ar savo darbus, temas ir pasiruošimą apgalvojate iš anksto?
Visos mano temos ir tekstai yra spontaniški. Niekada negalvoju, ką sakysiu. Gimsta tema, jeigu yra laiko – kartu su ja gimsta ir vaizdo įrašai.
Jie pareikalauja tikrai daug darbo ir savaime suprantama, laiko. Ne kartą teko skaičiuoti, kiek užtrunku, kol pasirodo galutinis rezultatas. Atsakymas visuomet būna panašus: vieno teminio vaizdo įrašo paruošimas užtrunka maždaug aštuonias valandas. Į tą laiką įeina ir pasiruošimai, filmavimai, montavimai, apipavidalinimai ir publikavimai.
Jūsų vaizdo įrašai tiesiog trykšta pozityvumu. Kaip manote, ar mūsų Lietuvos moterims būtent jo ir trūksta?
Esu tikra, kad mūsų moterims daugeliu atveju tetrūksta pozityvo ir drąsos elgtis taip, kaip jos nori. Manau, kad daugumos problema ta, kad jos auklėtos sovietinių pažiūrų tėvų ar aplinkoje, kurioje daugelis dalykų buvo uždrausti, negražūs, nepriderantys arba geriausia versija – „Ką pasakys žmonės?“.
Vėliau moterys pagal standartą susiranda panašių pažiūrų vyrą, kuris vėl joms aiškina, ką joms daryti pridera, ko ne ir kokio skonio turi būti pagaminta vakarienė. Tai be galo liūdina mane, todėl stengiuosi užkrėsti aplinką savo pozityvu, kuris man yra suteiktas iš aukščiau. Pagal savo prigimtį esu aktyvi, optimistiška, darbšti, tad verkšlenti neturiu laiko. Labai džiugu, kad auga nauja karta, merginos yra drąsesnės, vyrai labiau linkę prisiderinti.
Pati jūs esate turėjusi ir asmeninę skaudžią praeitį. Kaip suradote stiprybės išgyventi šį laikotarpį?
Vyko baisūs dalykai. Buvau priversta bėgti iš namų su mažamečiu vaiku ant rankų, palikusi viską, ką užgyvenau, dėl ko taip sunkiai dirbau. Vidinė jėga buvo manyje. Esu stipri ir visuomet manau, kad yra išeitis, tereikia dirbti. Sunkus, nuolatinis darbas gelbėja nuo visų sunkumų ir depresijų. Nutiko bėda? Dirbkite, jeigu tik galite.
Tikriausiai sulaukiate ir daugybės moterų laiškų. O kaip vertinate neigiamus komentarus?
Sulaukiu begalės laiškų. Į juos man padeda atsakyti mano pagalbininkės. Jeigu joms atsakyti nepavyksta, tuomet atsakau aš pati. Žinoma, spėjame ne viską. Kai kurie žmonės nori išsamių asmeninių konsultacijų ir jas tenka apmokestinti.
Neigiamų komentarų daugiau sulaukdavau, kai tik pradėjau savo veiklą. Kritikuoti puldavo visi, kas tik netingėjo. Dabar jau turiu įdirbį, storesnę odą. Dabar tokių komentarų nesusilaukiu arba jau išmokau kitaip į tai reaguoti. Būna ištrinu, jeigu turiu labai gerą nuotaiką – pasiginčiju. Laikausi nuomonės, kad komentarai yra bendravimo su sekėjomis įrankis. Jeigu komentarų nėra, reiškia niekam neįdomu – o tas nėra gerai.
Vienaip ar kitaip bendraujate su daugeliu Lietuvos moterų. Ko joms palinkėtumėte?
Linkėčiau pamilti save, neieškoti priekabių aplinkoje ir susitelkti į save. Jeigu mylime save, skleidžiame teigiamas emocijas, gyvenimas bus nuostabus, tereikia pradėti. Dar linkiu išmokti būti laimingoms pačioms su savimi, neieškoti, kas tai padarys už mus, o daryti tai pačioms.
