Susiruošus į Romą, siūlau paaukoti dieną ir pašokti 100 km į šiaurę esantį Viterbą – labai gražų viduramžių miestelį, kuris geriau žinomas pagal antrą jo pavadinimą - „popiežių miestas“ („Citta dei Papi“). Nuostabus idealiai išsaugotas viduramžiais statytas San Peligrino kvartalas. Miestas unikalus savo architektūra: siauros, akmeninės ir labai švarios gatvelės, daugybė gotikos stiliaus visiškai arba bent akcentų turintys fontanai, kuriems pagal kiekį ir įdomumą Europoje nėra konkurentų.
Tiksli Viterbo atsiradimo data nežinoma (legendos sako, kad jį įkūrė Heraklis), tačiau yra duomenų apie čia buvusią etruskų gyvenvietę. Kai ją perėmė romėnai, čia buvo įkurdintas kareivių legionas Castrum Herculis, pavadintas tuo pačiu vardu, kaip ir šalia stovėjusi bažnyčia.
Kai popiežius prarado Romoje valdžią, rezidencija pasirinko Viterbą. Pirmasis ten apsigyveno Eugenijus III. Nuo XII a. Viterbas aktyviai augo ir klestėjo, išsiplėtė.
Būtent čia slapstėsi popiežius Aleksandras IV. Popiežių rezidencija mieste buvo iki 1280 metų.
Faktas, kad popiežiai rezidencija pasirinko Viterbą rodo aukštą miesto statusą tais laikais. Popiežiaus rūmai, kurie greičiau panašūs į tvirtovę, stebina savo dydžiu ir prabanga - visa tai suteikia įspūdį, kad šis miestas iš kitų turtingas istorijas irgi turinčių Italijos miestų išsiskiria.
5 konklavos
Viterbe įvyko penkios konklavos ir buvo išrinkti penki popiežiai Grigalius X, Urbonas IV , Jonas XXI, Mikalojus III ir Martynas IV. Po pastarojo popiežiaus, kuris buvo prancūzas, išrinkimo baigėsi ir Viterbo svarba bažnyčiai – iš čia rezidencija išsikėlė - italai nenorėjo pripažinti svetimšalio, todėl popiežius buvo priverstas bėgti į kitą Italijos miestelį Orvieto, o kerštaudamas Viterbo gyventojams įvedė laikimą visų bažnytinių apeigų draudimą (interdiktą), todėl vėlesni popiežiai vengė Viterbo beveik šimtmetį. Per tą laiką miesto valdymą perėmė Di Vico šeima, kol XV a. vėl joje įsivyravo popiežiaus valdžia. Vėliau Viterbas prarado savo reikšmę ir tapo paprastas Italijos miestas.
„Su raktu“
Viterbą garsina XIII a. nutikęs savotiškas kuriozas: kardinolai net keletą metų (tiksliau 1006 dienas arba 33 mėnesius ir 1 dieną) negalėjo apsispręsti – italų ar prancūzų kilmės išrinkti popiežių ( po Klemento IV mirties). Miesto valdytojui Corrado di Alviano ėmus kardinolus skubinti priimti sprendimą, pastar
ųjų atsakas buvo kitoks – atkirtis nuo bažnyčios. Kai žmonės jau buvo beprarandą kantrybę, Alviano įpėdinis gvardiečių kapitonas Raniero Gatti apsisprendė imtis ryžtingesnių veiksmų - nutarė kardinolus užrakinti iki tol, kol jie išrinks popiežių. Duoną ir vandenį jiems nutarta perduoti pro specialiai tam nuplėštą stogo dalį. Kadangi kardinolai ir toliau neskubėjo, Viterbo valdžia atsakė dar griežtesniu tonu: nuo rūmų buvo nuplėšta ir stogo dalis virš kardinolų susirinkimo salės, o maisto buvo patiekiama mažiau. Ir šiandien ant Konklavos salės grindų yra išlikę pėdsakai – skylės, į kuriąs buvo įbesti stovai, prilaikę tentus, kuriais kardinolai bandė apsisaugoti nuo blogų oro sąlygų. Tokiomis sąlygomis netrukus ir buvo išrinktas popiežius - Grigalius X, vėliau pasiūlęs įtvirtinti analogišką popiežiaus rinkimo tvarką. Nuo tada ir atsirado ir konklavos idėja, ir pats terminas – iš lotynų kalbos cum clave reiškia – „su raktu“.
Rūmų patalpos vėliau ne kartą buvo pertvarkomos, į daugelį jų dabar lankytojai neįleidžiami. Tačiau Konklavos salė, aišku, prieinama.
***
Atskirai verta paminėti XII a. statytą San Lorenco katedrą (Duomo di San Lorenzo) esančią šalia popiežiaus rūmų. Ji nuo pastatymo nė karto nebuvo nei perstatoma, nei pertvarkoma. Katedra iškilo ant dar senesnės bažnyčios, sugriautos žemės drebėjimo, pamatų. Katedra per pietus uždaryta. Perkant bilietą į bažnyčią, jis galioja ir į popiežių rūmus.
***
Istorinis miesto centras (San Peligrino kvartalas) nedidelis, užima vos vieno kvadratinio kilometro teritoriją, apsuptą puikiai išsilaikiusiomis viduramžiais ręstomis gynybinėmis sienomis. Visos miesto įžymybės čia: labiausiai turistus viliojantys popiežių rūmai (arčiau vakarinės sienos), šalia San Lorenco katedra. Šiek tiek į pietryčius nuo popiežių rūmų (už kokių 200 metrų) yra turizmo centras.
***
Jau 750 metus kasmet rugsejo 3 dienos vakare (21 val.) Viterbe prasideda šv. Rozos procesija – viena seniausių ir svarbiausių regiono švenčių, skirta paminėti iškilmingą miesto globėjos šv. Rozos palaikų perlaidojimą.
***
Dėl miesto geografinės pagėties Viterbo virtuvė išskirtiniu savitumu nepasižymi: skoniu primena romėnų virtuvę, toskanų – aromatais ir Umbrijos – paprastumu. Vizitinė kortelė – duonos sriuba „Acquacotta“ ir sriuba su ėriuko mėsa ir daržovėmis. Daugelsi desertų susiję su religinėmis šventėmis, pavyzdžiui, Kalėdoms kepama duona „Pangiallo“ ir „vyskupo duona“ („Pane del Vescovo“), „Maccheroni con le noci“ – su draikinisia riešutais, per Velykas - „Pizza di Pasqua“, visiems atvejams – „Ciambelle“ – sausainiai su anyžiais .
