Gydytojas Vytautas Stonkus įpėja, kad pomėgis gydytis taip nualina imuninę sistemą, kad net peršalimas tampa sunkiai įveikiama liga.
Druskos poveikis
Ar tiesa, kad lietuviai vos nusičiaudėję saujomis ima vartoti vaistus? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Stonkaus.
Tiesa. Toks skubėjimas gydytis slopina ir silpnina imuninę sistemą. Šiandien didelę įtaką žmonių gydymosi įpročiams daro reklama. Jos visur tiek daug, kad ir labai lengvus negalavimus žmonės skuba gydyti vaistais.
Užsiminėte apie medikamentų reklamą. Gal žmonės įsikalba ligas?
Įsikalbėjimo faktas tikrai egzistuoja. Sakoma, kad medicinos studijų trečiakursiai perserga visomis ligomis, apie kurias tuo metu mokosi. Jei žmogus geria vaistus tikėdamasis, kad taip apsaugos sveikatą – visai blogai.
Organizmą reikia stiprinti visus metus, tuomet peršalimo ligos nebus baisios. Tokiu metų laiku, kai paūmėja įvairios peršalimo ligos, rekomenduoju gerti daugiau skysčių ir vartoti nerafinuotos druskos. Medikai, sakantys, kad druska kenkia sveikatai, klysta.
Kai žmogus paguldomas į ligoninę, jam neretai daroma lašelinė, į kurios sudėtį įeina vanduo ir druska. Druską rekomenduoju vartoti įvairiausiai būdais. Ypač sveika ryte išgerti stiklinę šilto vandens su puse šaukštelio druskos. Tai padės kur kas lengviau persirgti peršalimo ligomis, nes ir gleivėse, kurios šalinamos pro nosį, yra natrio trūkumas. Efektyvios gydant peršalimo ligas yra ir druskos vonios.
Ką reikėtų daryti norit apsisaugoti nuo peršalimo ligų?
Sergant peršalimo ligomis organizme dauginasi virusai, todėl svarbu, kad į juos tinkamai reaguotų žmogaus imuninė sistema.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Šveicarijos mokslininkai atrado, kad beveik visų žmonių imuninė sistema yra labai funkcionali, bet nereaguoja į tam tikrus virusus. Taip yra todėl, kad vartodamas daug vaistų ir netinkamo maisto žmogus sunaikina gerąsias žarnyno bakterijas – probiotikus. Kai jų kiekis žarnyne sumažėja, imuninė sistema tarsi užmiega. Probiotikų atsargas galima papildyti vartojant jogurto kapules ir kitus papildus.
Sergant peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis reikėtų pakeisti mitybą, kad nebūtų sudaromos palankios sąlygos virusams daugintis ir plisti. Labai svarbu, kad su maistu būtų gaunama amino rūgščių, kurios kovoja su bakterijomis. Sergant reikėtų atsisakyti produktų su glutaminu, nes jis skatina bakterijų atsiradimą, taip pat patartina vengti riešutų ir raudonos mėsos.
Kol siaučia virusinės peršalimo ligos, jei įmanoma, reikėtų vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, kuriose yra didesnė tikimybė užsikrėsti.
Skiepytis ar ne?
Esama daugybės skirtingų nuomonių, ar reikia skiepytis nuo gripo. Ką apie skiepus manote jūs?
Skiepai nuo gripo yra visiškai neveiksmingi. Šiemet Jamaikoje vyko mokslininkų pasitarimas dėl vakcinų veiksmingumo. Jame dalyvavo ir sunkiųjų metalų tyrimo laboratorijos atstovų. Jie pateikė išvadą, kad gripo vakcina ne tik neveiksminga, bet ir žalinga. Vakcinoje yra daug sudėtinių papildomų medžiagų, tarp jų – aliuminio ir gyvsidabrio.
Laukiamo efekto vakcinos neduoda, tačiau tai labai pelningas verslas: pernai, kai pasaulyje siautė vadinamasis kiaulių gripas, Kinija užsakė 350 mln. vakcinos dozių. Nors lietuviai yra protingi ir neskuba skiepytis nuo gripo, farmacininkai ieško kitų būdų, kaip padaryti vakcinas paklausia preke – siekiama, kad skiepai nuo gripo būtų įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Ar tiesa, kad nesiskiepijantieji nuo gripo serga itin sunkia jo forma?
Nereikia pamiršti, kad gripo virusas geba labai greitai mutuoti, tad net vaistai nuo šios ligos ne visuomet yra efektyvūs. Dažnai manoma, kad skiepas yra tarsi saldainis, kurį suvalgę išvengsime gripo, bet tai netiesa. Paskiepytas žmogus jau serga gripu – klinikine jo forma, kai nejaučiama jokių simptomų, bet organizmas priverčiamas gaminti antikūnius.
Patarimai
Siaučiant peršalimo ligoms specialistas rekomenduoja:
Vartoti kuo daugiau skysčių ir natūralios druskos.
Vengti riešutų, raudonos mėsos ir kitų produktų, kurių sudėtyje esama glutamino.
Imuninę sistemą padeda stiprinti probiotikų vartojimas.
Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų.
