Priėmusi iššūkį pradėti sportišką gyvenimo būdą pirmąjį mėnesį prisimena kaip košmarą – transformacijos pradžia buvo labai sunki. Tačiau per kelis mėnesius atsikračiusi 9 kg ir ėmusi ,,laužyti‘‘ bėgimo takelį suprato, kad sportas tapo nauja aistra, o šis hobis padėjo Vilniaus maratone 4,2 km trasoje laimėti 1 vietą savo amžiaus grupėje ir 63 vietą iš kelių tūkstančių dalyvių.
Vien nuo minties apie sportą pasidarydavo bloga
Linos Rimšienės pažintis su sportu prasidėjo iš patogumo – kai sporto klubas buvo pastatytas prie pat jos namų: „Mano darbe reikia būti gražiai pasipuošus, ir man niekada nesinorėjo eiti į sporto klubą tiesiai po darbo, su kostiumėliu, taip pat važiuoti sportuoti į kitą miesto dalį per kamščius, tačiau atsiradus naujam sporto klubui tai tapo patogu: po darbo grįždavau susiruošti ir tada – į treniruotę.“
Pradėti sportuoti sugalvojo ne ji pati, o vyras. Pamatęs, kad klubas jau veikia, paragino pradėti treniruotis kartu. „Aš pamaniau, kad jis juokauja – visą gyvenimą nebuvau sportavusi, o jis – nuo studijų laikų. Bet iššūkį priėmiau.“ Moteris juokauja, kad sporto klubas buvo pasirinktas iš tingėjimo – pora labai taupo laiką ir tiesiog tingėjo pradėti užsiėmimus kur nors toliau.
Pati pradžia buvo labai sunki. Sėdimą darbą dirbanti moteris sako, kad būnant darbe vien nuo minties, kad vakare laukia treniruotė, jai pasidarydavo bloga. „Buvo baisu, neįprasta, viską skaudėjo. Po treniruotės nueiti į klube esantį baseiną, pirtį buvo didžiausia palaima. Trukdė ir tai, kad nepasitikėjau savimi, galvojau: aš nesugebėsiu, neįveiksiu, man nelemta, neišeis. Būnant klube jaučiausi pati seniausia, silpniausia, negražiausia.. Pirmąsias savaites ne kojos, o tik didelės valios pastangos mane nešė į sporto klubą,‘‘ - atvirauja moteris.
Lina pasakoja, kad pirmąsias tris savaites eiti sportuoti jai buvo baisiau nei jaunystės laikais į svarbų egzaminą, tačiau su vyru būdami labai užsispyrę ir palaikydami vienas kitą tesė tai, ką pradėjo.
Atsikratė kilogramų ir kompleksų
Iškentusi pirmąsias savaites moteris labai pasikeitė. Ėmė mažėti skausmai, dingo treniruoklių baimė, augo pasitikėjimas savimi. Ji sportuoti pradėjo iškart su treneriu R. Šuškievič, kuris nuolat motyvavo ir didino krūvį: „Kai man atrodydavo, kad tiek nepakelsiu, nepastumsiu ar neištversiu, jis kartodavo, kad manimi tiki, o aš nenorėdama nuvilti trenerio stengiausi įgyvendinti jo lūkesčius taip viršydama savuosius.
Treneris buvo griežtas, reiklus ir profesionalus, tai padėjo nepasiduoti.“
Treneris davė patarimų apie sveiką mitybą ir Lina pastebėjo, kad ėmė kristi svoris. Iš viso per pirmus tris mėnesius ji numetė 9 kg, o jos vyras - 17 kg. Svarbiausia, sako pašnekovė, kad ėmė jaustis stipri, sveika ir graži, o vėliau apsidairiusi sau pamatė, kad atrodo geriau nei dauguma savo amžiaus moterų ir tai suteikė moteriško pasitikėjimo savimi.
O kai pradedi sau labiau patikti, ima geriau sektis, pasakoja pašnekovė: „Kitaip atrodai, kitaip rengiesi, kitaip kalbi. Po pirmos treniruotės praėjus 3 mėnesiams sulaukiau daugiau komplimentų nei per visą gyvenimą iki tol. Tačiau ne tik dėl komplimentų, bet dėl iššūkių įveikimo pagerėjo mano savivertė: kai supratau, kad jeigu galiu nubėgti 3 km per mažiau nei 12 minučių, o treneris sakė, kad jei nubėgčiau per 9 minutes, jau galėčiau pretenduoti į olimpiadą, ir kiti rūpesčiai pasirodė įveikiami. Suvokiau, kad mano galimybės didesnės, nei pati kartais galvoju.“
Maratonininke tapo iš ...tingėjimo
Neturint aiškiai užsibrėžto tikslo apsilankymai sporto klube gali tapti vis retesni ir mažiau produktyvūs. Lina sakė, kad nuo pat pradžių turėjo užduotį sau prieš kiekvieną treniruotę įveikti 3 km, o po treniruotės – dar 2 km. Ir sako, kad bėgioti pradėjo iš tingėjimo: „Sportuoti einu kasdien. Ir kiekvienos treniruotės metu reikia nubėgti 5 km. Jei pasirinkčiau takeliu eiti arba minti elipsinį treniruoklį, būtų lengviau, tačiau tai užtruktų beveik valandą. O aš tingiu, todėl labai greitai bėgu ir 3 km nubėgu per mažiau nei 12 minučių, o po treniruotės likusius 2 km įveikiu per maždaug 8 su puse minutės.“
Ši treniruotės dalis tapo pati smagiausia ir laukiamiausia – bėgdama moteris ėmė jaustis pakylėta, pasitikinti savimi. Greitai ne tik Lina, bet ir treneris pastebėjo, kad ji ant takelio laksto greičiausiai. Praėjus mažiau nei metams nuo pirmos treniruotės vyras su treneriu griežtai paragino ją dalyvauti Vilniaus maratone.
„Aš bijojau, nerimavau, kad atrodysiu sena ir kvaila, paskutinė atpėdinsiu... Tačiau nubėgti nebuvo sunku. Dalyvių buvo apie 4000, o aš iš visų dalyvių atbėgau 63-čia! Moterų reitinge buvau 12-ta, o savo amžiaus grupėje pati pirma! Man, kaip sportuojančiai mažiau nei metus, tai buvo tarsi laimėjimas olimpinėse varžybose.“
Sportas tapo kasdienybe ir gyvenimo būdu
Nuo pirmos treniruotės iki dabar Lina su vyru kiekvieną dieną eina į sporto salę: „Neatsimenu, kad grįžę po darbo būtume nors kartą nėję sportuoti iš tingėjimo. Treneris patarė lankytis rečiau, bet mums labai norisi, todėl mes jo neklausome, ir einame kasdien, tik paskirstome krūvį skirtingoms kūno dalims.“ Nors sportuoja jau pusantrų metų, po treniruočių su treneriu vis dar jaučia raumenų maudimą, nes nuolat imasi naujų iššūkių, didina krūvį ir toliau stiprėja.
Pašnekovė sako, kad poros gyvenimas pasikeitė, tačiau jie netapo apsėsti tikslų siekimo – valgo normaliai, kelis kartus per savaitę leidžia sau pasimėgauti bet kokiu maistu ir tikrai neriboja savęs per šventes ar keliones, nes žino, kad vėliau grįš prie sveikos gyvensenos ir išliks sportiški.
Norintiems, kaip ir jie, pakeisti įpročius, Lina siūlo pradėti sportuoti su profesionalu, o darbo salėje nenuleisti vėjais valgant vien tik nenaudingus produktus. „Mums labiausiai padeda tai, kad namie turime tik sveiko maisto, todėl nekyla pagundų be reikalo užkandžiauti. Gaminamės maistą į darbą tik vienai dienai ir ne daugiau. Jeigu turėtume vaikų, kuriems reikėtų atskirai gaminti valgyti, o šaldytuvas būtų pilnas prikrautas skanumynų, gal mums nepavyktų taip sportiškai gyventi. Mums padeda tai, kad abu einame išvien ir vienas kitą palaikome.“
Asmeninis treneris apie Liną: jos sėkmės paslaptis – stiprus charakteris
Asmeninis sporto klubo FITUS treneris Robert Šuškievič, nuo pirmosios treniruotės iki dabar padėjęs Linai siekti savo tikslų, negaili moteriai pagyrimų: „Ji niekada anksčiau nesportavo ir pirmos treniruotės buvo labai sunkios, tačiau ji vis tiek klausė manęs ir po kurio laiko juokėsi, kad tai, kas pradžioje atrodė neįmanoma, greitai tapo lengva. Ji užsispyrė įveikti savo silpnybes, pasitikėjo ir klausėsi – nuostabu dirbti su tokiais žmonėmis“.
R. Šuškvievič pasakoja, kad pas jį sportuojanti pora rimtai žiūrėjo į treniruotes ir netgi kelionių metu siuntė nuotraukas, kaip sportavo namų sąlygomis, pavyzdžiui, Malaizijoje keldavosi anksti ryte ir bėgiojo aplink viešbutį: „Tai daug dirbantys ir keliaujantys žmonės, tačiau jie neieškojo pasiteisinimų“.
Pasak trenerio, Lina nuo pat pradžių atrodė pagal fiziologiją labai stipri ir perspektyvi, jam buvo keista, kad ji anksčiau visai nesportavo. Treniruočių metu R. Šuškvievič pastebėjo, kad moteriai labai patinka bėgti ir kad ji tuos 3 km įveikia greičiau nei pareigūnai pagal fizinius normatyvus – ji ėmė stebinti fiziniais gebėjimais, todėl po 8 mėnesių sporto treneris paskatino dalyvauti maratone. Tą pačią dieną po bėgimo Lina atėjo su medaliu ir pasakė, kad lengvai būtų nubėgusi ir 10 km, todėl dabar treneris svarsto ją ruošti 21 km pusmaratoniui ir tiki, kad ji puikiai pasirodytų.
„Ne vienas žmogus salėje priėjęs sako, kad Lina nereali – jos kūnas atrodo kaip dvidešimtmetės merginos, o fiziniai gebėjimai stebina. Manau, kad kitos moterys jai pavydi, nes kai kurios 10 metų savarankiškai sportuoja, tačiau nepasiekia tokių rezultatų. Ji – puikus pavyzdys, kaip atsidavimas, pasitikėjimas treneriu ir sąžiningumas prieš save gali pakeisti gyvenimą.“
