Du trečdaliai žmonių, grįžę iš atostogų, išgyvena poatostoginį stresą. Regis, atostogų tikslas yra pailsėti, atsipalaiduoti nuo streso, kad su naujomis jėgomis ir sukaupta vidine ramybe kibtume į darbus. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių pirmomis dienomis po atostogų darbe jaučia stiprų stresą.
Sunkesnis pereinamasis laikotarpis
Daugumai žmonių sunku grįžti į darbą po vasaros atostogų ar netgi po ilgojo šventinio savaitgalio. Sunku todėl, kad reikia prisitaikyti prie daug didesnio tempo, daugybės užduočių, didesnės atsakomybės ir besikeičiančios aplinkos. Prisitaikymui reikia laiko, tuo tarpu atsidūrus darbe pirmadienio rytą nei klientai nei kolegos nelauks, kol jūs „įsibėgėsite“.
Tyrimai rodo, kad du trečdaliai žmonių, grįžę iš atostogų pirmomis dienomis jaučia stiprų stresą. Palyginus streso lygį darbe prieš atostogas, per jas ir sugrįžus, paaiškėjo, kad pusė atostogų poilsio dingsta per pirmąsias tris dienas, o po trijų savaičių atostogų efekto praktiškai nebelieka. Be to, streso lygis pirmąją savaitę po atostogų prilygo streso lygiui prieš išeinant atostogų. Pirmadienio rytas po atostogų apskritai gali provokuoti depresiją.
Savijautą gali bloginti ir nenusisekę atostogos
Netgi pačios atostogos, į kurias buvo sudėta tiek svajonių ir vilčių, gali nuvilti: jas gali sugadinti įvairūs įsipareigojimai giminaičiams ar draugams, nesklandumai kelionėje, per didelis maisto, saldumynų ar svaigalų vartojimas, neišsipildę lūkesčiai, didesnės nei planuotos išlaidos, priverstinis bendravimas, įtampa ir konfliktai tarp jūsų ir artimųjų, su kuriais leidžiate atostogas. Artimo žmogaus liga ar neseniai įvykusi netektis taip pat užpildo atostogas slegiančiais jausmais. Tokios atostogos tikrai neatneša išsvajoto poilsio.
Nors atostogos skirtos jėgų atstatymui, po atostogų daug žmonių jaučiasi pereikvoję savo fizinius, emocinius ar finansinius resursus. Natūralu, kad perėjimui iš atostogų į kasdieninę rutiną ir darbą reikia šiek tiek laiko – nuo vienos dienos iki savaitės. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu nekelkite sau per didelių iššūkių ir labiau pasirūpinkite savimi.
Kaip suvaldyti poatostoginį stresą?
- Iš kelionės grįžkite likus dienai ar dviems iki pirmos darbo dienos ir susitvarkykite reikalus namuose, kad po pirmos darbo dienos nereikėtų lėkti apsipirkti, išsikrauti lagaminų, skalbtis ir tvarkytis.
- Susitikite su draugais ar giminaičiais. Papasakokite atostogų įspūdžius, parodykite nuotraukas ir suvenyrus, vėl pajuskite tą atsipalaidavimo ir mėgavimosi būseną, kokią patyrėte atostogų metu.
- Prieš einant į darbą atsigulkite anksčiau, kad tikrai gerai išsimiegotumėte.
- Darbus pradėkite nuo lengvesnių – pavyzdžiui, perskaitykite laiškus, pasitvarkykite stalą. Pirmam pusdieniui darbe neplanuokite svarbių susitikimų.
- Susiplanuokite veiklas, kad nepasijustumėte skęstantys užduočių ir darbų lavinoje. Jei galite, paprašykite kolegų pagalbos.
- Darbe laikas nuo laiko prisiminkite gražius atostogų momentus. Prisiminimams pagyvinti pasidėkite ant darbo stalo atostogų nuotraukų ar suvenyrų.
- Po atostogų pradėkite kokią nors malonią veiklą, kurią norėjote pradėti jau seniai, bet vis atidėliodavote. - Sportuokite – sportas labai efektyviai mažina stresą.
- Laikas nuo laiko padovanokite sau ką nors malonaus, bet ne materialaus: malonų patyrimą ar įspūdžių.
- Planuokite kitas atostogas! Tai pakels jūsų nuotaiką, padidins motyvaciją ir pagerins savijautą. Mokykitės iš patirties
Jei atostogos buvo ne visai tokios, apie kokias svajojote, susidėliokite, kokios veiklos jums buvo malonios, o kokių būtumėte mielai išvengę, kad nebekartotumėte praėjusių atostogų klaidų. Jei jautėte, kad planuodami atostogas atsisakėte kai kurių savo norų, kad kitiems būtų malonu, bet dabar jaučiatės nepailsėję ir nusivylę, pasikalbėkite apie tai ir paieškokite kaip suderinti visų norus. Jei per atostogas įvykęs konfliktas liko neišspręstas, raskite laiko susėsti ir pasikalbėti. Mes visi norime būti išgirsti, mylimi, gerbiami ir reikalingi, tad kalbėkite patys ir klausykitės kitos pusės.
Jei atsidūrėte finansinėje krizėje, peržvelkite savo išlaidas ir pinigų leidimo įpročius. Pastebėkite, kokiais momentais jūs buvote linkę išleisti daugiau: gal pasidavėte spontaniškam pirkimo impulsui, gal buvote kiek apsvaigęs, gal nenorėjote pasirodyti šykštus ar stokojantis, gal pasijutote blogai ir norėjote pirkiniu ar maistu/alkoholio taure išsklaidyti savo blogą būseną ar dar dėl kokių nors priežasčių. Susivokimas padės jums kitą kartą geriau valdyti situaciją.
