Dažniausiai maistu apsinuodijame namuose. O būtent per šventes jo rizika išauga net ir kelis kartus. Kaip pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė, vertinant bendrai ir neišskiriant apsinuodijimų tipų, didžiausią riziką tam turi maži vaikai.
Tačiau šventiniu metu aktualiausia yra netyčinis apsinuodijimas maistu.
Pirmieji apsinuodijimo simptomai
„Bendrąją prasme, apsinuodijęs žmogus jaučia seilėtekį, pykinimą, sunkumą viršutinėje pilvo dalyje, pūtimą, viduriavimą. Žinoma, bus ir apetito stoka, esant bakterinės kilmės apsinuodijimui – vėmimą ir viduriavimą gali lydėti karščiavimas su šaltkrėčiu“, – paaiškina gydytoja.
L. Bukauskaitė perspėja, kad pajutus šiuos pirmuosius apsinuodijimo simptomus, vertėtų, pirmiausia, pagalvoti, kuo iš tiesų buvo galima apsinuodyti.
„Galbūt tai blogai termiškai apdorotas, per ilgai laikytas maistas. Jeigu apsinuodija vaikai, galbūt jie galėjo pasiekti ir be suaugusiųjų žinios išgerti medikamentų (dažniausia apsinuodijima paracetamoliu, raminamaisiais medikamentais), ar per klaidą buvo išgerta ne maistui skirtų skysčių (pavyzdžiui, į mineralinio vandens buteliuką įpiltas valiklis ar pan.). Per gausų alkoholio suvartojimą irgi galima vertinti kaip apsinuodijimą“, – sako ji.
Padės aktyvuota anglis
Žiemos švenčių metu mes visi sėdame aplink šeimos stalą ir nesustodami ragaujama įvairiausius patiekalus. Tačiau gydytoja L. Bukauskaitė siūlo pagalvoti, kurie produktai galėjo sukelti apsinuodijimą, pastebėti, ar yra kitų blogai besijaučiančių, kurie valgė tą patį.
„Lengvais atvejais apsinuodijimo simptomai praeis savaime. Žinoma, reikėtų stengtis gerti skysčių, galima duoti aktyvuotos anglies. Atvejais, kada žmogus išvėmė išgertus skysčius ne vieną kartą, viduriuoja 6-10 kartų per dieną, karščiuoja, yra vangus – būtina, jog būklę įvertintų gydytojas. Skrandžio plovimas įprastai lengvais atvejais nėra taikomas“, – priduria ji.
