„Šiemet yra registruoti pirmieji erkinio encefalito atvejai. Tačiau Klaipėdos regiono kol kas tai nepalietė. Tačiau praėjusiais metais erkinio encefalito atvejų Klaipėdos apskrityje buvo 49. Tai sudarė 7 procentus visų Lietuvoje registruotų atvejų“, – skaičiavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Ji teigė, kad iš viso Lietuvoje per 2019 metus buvo nustatyti 711 erkinio encefalito atvejų. Tuo metu erkių platinamos Laimo ligos atvejų vien Klaipėdos apskrityje būta 204. Tai sudarė vos 6 procentus visų Lietuvoje registruotų ligos atvejų.
„Erkės ištisus metus buvo aktyvios“, – pastebėjo M. Žygutienė
Tuo metu Pajūrio regioninio parko atstovai savo įraše „Facebook“ puslapyje teigė, kad kai kurios vietos yra itin pamėgtos erkių.
„Kai kurios vietos joje ypatingos, ypač rezervatai. Ten, kur daug pernykštės aukštos žolės, daug pelinių graužikų, stirnų, lapių ir kitokios gyvybės, ten visada apstu gyvybės. Kai ko vengia ir gamtininkai. Improvizuota prijuostė iš staltiesės, ant jos erkės ilgai neišsilaiko, padeda prasmukti per sąžalynus kai rūbai kibūs ir sunku nukrapštyt gyvius. Bet po kokių 10 minučių ir prijuostė atrodo taip”, – pasidaliję prijuostės, aplipusios erkių, nuotrauka perspėjo poilsiautojus gamtininkai.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistėM. Žygutienė sakė, kad Lietuvoje erkėms tarpti sąlygos yra net gerėjančios, tad vilčių apie tai, jog jų sumažės, nėnereikėtų turėti.
„Erkės nėra reiklios. Joms tik reikalinga drėgmė, o vystymosi stadijoje – pasimaitinti krauju. Drėgmė vyrauja ir ten, kur yra mišrūs lapuočiai medžiai. Lietuva – labai žalias kraštas, mūsų landšaftas labai tinkamas. Mes saugome gamtą ir gyvūniją. Tad gyvūnų populiacija, išskyrus šernus (juos kerta kiaulių maras), yra „atsistačiusi”. Taigi, jie yra puikūs maitintojai ir palaiko erkių vystymosi ciklą”, – sakė M. Žygutienė.
Anot jos, žiemos yra fiksuojamos vis šiltesnės, o kuo klimatas šiltesnis, tuo geresnės sąlygos susiformuoja ir vadinamiesiems erkių maitintojams.
„Erkės išplito. Miestai tapo žaliaisiais koridoriais. Erkes išnešioja ir paukščiai, aktyvūs gyvūnai“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Ji sakė, kad jeigu yra galimybė, erkę reikėtų iš kūno pašalinti kuo greičiau neieškant pagalbos gydymo įstaigose.
„Situacija sudėtingesnė tuomet, jeigu žmogus negali prieiti prie tos vietos, kurioje įsisiurbusi erkė. Galbūt tą galėtųpadaryti šalia esantis žmogus. Dėl ko reikėtų erkę ištraukti kuo greičiau? Kalbant apie Laimo ligą, tai yra prevencinėpriemonė. Laimo liga yra perduodama per 24-48 valandas, tad kuo greičiau pašalinsime erkę, tuo mažesnė tikimybė, kad užsikrėsime“, – tikino M. Žygutienė.
Anot jos, jeigu erkės nepavyko gerai pašalinti, tarkime, liko jos galvutė, nereikėtų to sureikšminti. M. Žygutienė sakė, kad organizmas ją pašalins kaip svetimkūnį. Anot jos, jeigu kūne ir liko kokia erkės dalis, užsikrėtimas toliau nebevyksta.
Pajūrio regioninio parko atstovai, pasidaliję nuotraukomis po pasivaikščiojimo prie Plazės ežero, teigė, kad didžioji dalis fotografijose užfiksuotų erkių – tai pievinės erkės. Jos rečiau siurbiasi į žmogų – priešingai nei miškinės erkės. Anot Pajūrio regioninio parko gamtininko, pievinės erkės taip pat rečiau platina encefalitą. Tačiau bet kuriuo atveju rizika išlieka. Tad gamtininkai ragina žmones šiuo metu nebraidžioti po miškus.
„Mums tai darbas, pripratę ir rūbus visus po žygio įskalbyklę. Dušas, purškalai. Bet ko dabar per karantinąsuplūdę žmonės braunas per ženklus į Plocio rezervatą, dar su šunimis, sunku suprasti. Sakytum, pasiskiepiję, bet Laimo liga, nei babiozė to nesupras. Nuotraukoje yra 1/10 to, kas lieka ant prijuostės po pasivaikščiojimo rezervate. Šiemet žiemos nebuvo, tad atminkim, kad „viskas”peržiemojo gerai ir bus „gausos” metai”, – teigiama įraše.
Jame taip pat akcentuojama, kad šiemet saugotis erkiųreikėtų ne tik miškuose, bet ir miestuose.
