„Pasirodžius informacijai, kad devynmetės mergaitės pagrobėjas skelbėsi gydantis autizmą, suaktyvėjus žiniasklaidos paklausimams ir domėjimusi šia tema, taip pat pastebėjus, kad asociacijos vardu buvo teikti narės komentarai, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė dalijasi oficialia asociacijos pozicija šia tema:
Esame gavę žinutę iš „Facebook“ paskyros „Vaikas Elgesys Sprendimas“ (mes neturime informacijos, kieno tai paskyra) 2023 m. 03 mėn. su nuoroda į seną 2014 m. straipsnį apie vaiką, kuriam nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas ir komentaru, kad tai jo specializacija ir jį galima rekomenduoti. Užtikriname, kad ši paskyra, asmuo niekam nebuvo rekomenduota, siūlyta ar kažkaip kitaip viešinta asociacijos vardu.
Autizmo temos išnaudojimas šiame kontekste parodo jos jautrumą ir aktualumą. Mūsų tėvai, išgirdę vaiko diagnozę, ieško informacijos internete, terapijų, kas gali padėti būtent jų vaikui, gali imtis ir kraštutinių priemonių, nebūtinai pagrįstų mokslu. Ši situacija parodo, kaip svarbu būti budriems, teisingai atsirinkti į kieno rankas galima patikėti savo vaiką.
Ir nors, autizmas nėra liga, o sutrikimas, kuris išliks visą gyvenimą, atkakliai dirbant ir teikiant pagalbą moksliškai pagrįstais metodais, galima pasiekti tam tikrų rezultatų. Suabsoliutinti to negalime, nes autizmo sutrikimas būtent ir pavadintas spektru, kas parodo, kad nėra vienodų autistiškų asmenų ir vieno tinkamo pagalbos būdo.
Klaidinančios tokios žinutės, kai pasiskelbiama „autizmo gydytoju“ gali ieškantiems pagalbos, tėvams suteikti netikrą viltį ir gali juos užkabinti tokia informacija, ypač vaiko diagnozės gavimo pradžioje, kai tėvai desperatiškai ieško pagalbos padėti autistiškam vaikui čia ir dabar.
Tėvai padarys viską dėl savo vaikų, kad tik jiems padėtų, dažnai autistiškų vaikų tėvai yra nuolatiniame psichologiniame ir fiziniame pervargime, o tai lemia, kad kartais objektyviai įvertinti informaciją, ieškant pagalbos, gali būti sunku.
Todėl norisi atkreipti dėmesį, kad atsirenkant informaciją internetu, jeigu atsiranda tokių „autizmo gydytojų“ reikia būti itin atsargiems, pagal galimybes patikrinti informaciją. Asociacija visada pasiruošusi pakonsultuoti ir nukreipti tėvus.
Asociacija tiki, kad suteikiama pagalba turi būti kvalifikuota ir pagrįsta moksliniais metodais. Tokius renginius, mokymus ir organizuojame, kurie yra pagrįsti, o lektoriai patikimi. Dėl paslaugų, susijusių su autizmu, sukūrėme žemėlapį – www.pagalbaautizmui.lt siekiame, kad ten būtų suregistruotos visos legalios, tinkamos ir patvirtintos paslaugos, kurias galima gauti mūsų šalyje“, – rašoma socialiniame tinkle pateiktame pranešime.
Į policiją kreipėsi dar daugiau sunerimusių tėvų
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė praėjusiais metais kovo 20 d. dėl to taip pat kreipėsi į policijos virtualų patrulį. Dabar į policiją kreipėsi dar daugiau sunerimusių mamų ir tėvų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vedėja Odeta Vaitkevičienė tv3.lt patvirtino, kad šis profilis policijai žinomas.
„Virtualaus patrulio gaunamos informacijos, deja, patikslinti negaliu. Tačiau jau gavome keletą gyventojų pranešimų, kurie siunčia informaciją žiniai, jog buvo soc. tinkluose siūlomos gydymo paslaugos autizmu sergantiems vaikams, kurias galimai siūlė pagrobimu įtariamas asmuo“, – teigia O. Vaitkevičienė.
Prokuratūra nuo platesnių komentarų susilaiko.
„Prokuratūra kol kas nekomentuoja nieko apie žiniasklaidos skelbiamą įtariamojo tapatybę“, – naujienų portalui tv3.lt tik tiek atsakė generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Lietuvos autizmo asociacijos narė apie įtariamąjį pagrobėją: „Jis teigia, kad neva „gydo“ autizmą“
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė Sandra naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad „Facebook“ paskyroje „Vaikas Autizmas Gydymas“, kuri vėliau pervadinta į „Vaikas Elgesys Sprendimas“, buvo galima pastebėti įvairiausių įrašų, kuriuose teigiama, kad autizmą išgydyti įmanoma ir ragino norinčius kreiptis į šį profilį. Įrašuose – daug gramatinių klaidų ir netikslių faktų apie autizmo spektro sutrikimą.
Sandra pastebėjo, kad įtariamasis pagrobėjas Gediminas Filipavičius praėjusiais metais galimai taip pat figūravo šiuose puslapiuose. Moteris buvo su juo susisiekusi, nes norėjo patikrinti, kas jis toks. Ji teigia, kad pati nenukentėjo ir „neužkibo“ ant autizmą esą „gydančio“ asmens.
„Aš pakomentavau jo įkeltą įrašą, kuriame jis teigia, kad neva „gydo“ autizmą. Jis tada man parašė asmeninę žinutę. Mūsų pokalbis buvo labai trumpas, bet aš tebuvau pirma jo „nepagauta žuvis“ ir už viso to „neužkibau“.
Vien pažiūrėjus į profilį, matėsi, kad tai yra netikras profilis, o jo turinys, nenusimanymas, nesusigaudymas situacijoje kėlė labai daug abejonių, kad už šio profilio slypi tas „gerasis dėdė daktaras“.
Užkibusių buvo. Buvo mamų, su kuriomis jis bendravo balso žinutėmis. Buvo bendravusių el. paštu ir tai apėmė ne vieną „Facebook“ grupę, bet ir tevudarzelis.lt“, – pasakoja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė Sandra.
„Siūlė atvežti pas jį vaiką, leisti jam pasisodinti ant kelių ir užmegzti ryšį“
Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narės, sukurtame to vyro profilyje praėjusiais metais buvo siūloma ne tik autizmo spektro gydymą, bet siūlė išgydyti ir elgesio, nerimo sutrikimus, alergijas. Jo profilyje buvo nurodyta, kad ir pagal vaiko nuotrauką esą gali suprasti vaiko elgesio sutrikimus ir paskirti gydymą, o vėliau jau siūlydavo susitikti gyvai.
„Vienai mamai jis pilstė iš tuščio į kiaurą ir akivaizdžiai nieko nesuprasdamas apie tai, ką kalba, tačiau nesuprato, kad pats pakliuvo ant jos kabliuko ir yra tik „prigaudinėjamas“.
Siūlė atvežti pas jį vaiką, leisti jam pasisodinti ant kelių ir užmegzti ryšį. Teigė galintis padėti „išgydyti“ elgesio sutrikimus ir užtruksiąs apie metus, tačiau 100 proc. rezultato nežadantis. 100 proc. išgijimo rezultatui numatė 2–3 metų gydymo terminą. Gydymo metu jis darys „tą, tą ir aną“, tačiau šalia stovėti ir blaškyti tiek jį, tiek vaiką mama negalės“, – apie asmens, apsimetančio gydytoju, gydymo metodiką kalbėjo Sandra.
Paprašiusi „gydytojo“ pateikti savo vardą, pavardę, licencijos numerį, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė Sandra gavo vyro atsakymą, kad čia – ne medicina.
„Aš tik stengiuosi padėti žmonėms taip, kaip moku ir nėra čia kitų tikslų. Foto tik tam, kad įvertinčiau esamą situaciją, manęs vaikai tikrai nedomina kitais tikslais“, – buvo rašoma vyro žinutėje.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė teigia, kad yra įsitikinusi, kad už šio profilio slėpėsi G. Filipavičius. Ji sako, kad tai įrodo ir jo elektroninis paštas, kuriame parašyta pirmoji jo vardo raidė ir pavardė, taip pat paslaugas siūloma suteikti Kaune. Be to, profilyje pateikti gimimo metai taip pat atitinka įtariamojo gimimo metus.
„Dabar jau sujungusi šių dienų įvykius ir tuometinius jo postus, jų turinį, žinoma, ir elektroninį paštą, darau prielaidą, kad tai jis ir net nelabai tuo abejoju. Sutampa ne tik vardas, bet ir daugiau detalių, kurios, manau, yra akivaizdžiai matomos. Mąstant racionaliai, juk per daug sutapimų, kad tai būtų nesusijusios veiklos“, – tvirtina Sandra.
Moteris kovo 20 d. kreipėsi ir į policijos virtualų patrulį. Iš jo gautas atsakymas, kad panašaus pobūdžio informacija jau yra gauta iš kitų asmenų.
„Jeigu esu nukentėjusi, galiu kreiptis į e-policija.lt. Kadangi asmeniškai nukentėjusi nebuvau, o tik norėjau pranešti, kad patikrintų šį atvejį ir gavau patvirtinimą, jog informacija apie asmenį jau yra gauta ir žinoma, pareiškimo nerašiau. Tam neturėjau jokios priežasties, nes asmeniškai nenukentėjau nuo šio asmens“, – sakė Sandra.
Paaiškėjo įtariamo pagrobėjo tapatybė
Paaiškėjo 9-erių metų mergaitės pagrobimu Kaune įtariamo asmens tapatybė. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, įtariamasis yra Gediminas Filipavičius, gimęs 1981 metais.
„Registrų centro“ duomenys rodo, kad G. Filipavičius yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės garažas“ akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla yra autoservisai.
Būtent Šiaurės garažuose Speigo gatvėje policijos pareigūnai atliko intensyvias paieškas, bet, galiausiai, mergaitė rasta kitame garaže Technikos gatvėje, kur įtariamasis buvo įsirengęs praktiškai gyvenamąjį būstą.
Naktį iš antradienio į trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėdamas žurnalistams generalinis policijos komisaras Renatas Požėla patvirtino, kad garažas Technikos gatvėje ir Šiaurės garažai yra susiję, tik nenurodė, kaip.
„Ar tas asmuo, kuris buvo sulaikytas Technikos gatvėje, ir Šiaurės prospekto garažai, yra kažkaip susiję, ar čia visiškai nesusiję tos istorijos“, – spaudos konferencijoje paklausė žurnalistė.
„Susiję“, – tiek teatsakė R. Požėla. Šiaurės prospektas ir Speigo gatvės yra šalia.
Prokurorai kreipėsi į teismą prašydami įtariamajam 3 mėnesių suėmimo, teismas šį prašymą patvirtino. Šiuo metu asmuo įtariamas 9-erių metų mergaitės pagrobimu, už tai gresia laisvės atėmimas iki 8-erių metų. Bet prokurorai ir policija teigia, kad ikiteisminiam tyrimui vystantis įtarimų sąrašas gali plėstis. Prokurorai ketina prašyti įvertinti ir vyro psichinę būklę.
Mergaitė rasta garaže su įtariamuoju
Primenama, kad 9-metė mergaitė dingo sausio 7-ąją, kai išėjo iš namų Trešnių take, Kaune, ir nuėjo iki autobuso stotelės Chemijos gatvėje.
Mergaitė išėjo iš močiutės, bet tėvai buvo informuoti, kad dukra vyks į „Girstutį“ pirkti baterijų žaidimų konsolei. Iš namų ji išėjo apie 16.30 valandą o apie 17 valandą viena moteris pastebėjo rėkiančią mergaitę ir vyrą. Ji perdavė informaciją policijai. Mergaitės pasigesta apie 19 valandą, tuomet pradėta jos paieška. Iš viso šeimoje auga 3 vaikai, o Agota iš vaikų yra vyriausia.
Po pagrobimo įtariamasis mėtė pėdas, kad jį būtų sunkiau susekti, galimai vežiojo vaiką kampais ir pakampėmis.
„Mūsų duomenimis, iš stotelės mergaitė buvo įsodinta į automobilį ir išvežta. Dabar kaip jinai buvo vežiojama dar irgi tam tikrų klausimų kyla“, – po vaiko suradimo kalbėjo R. Požėla.
Mergaitė rasta sausio 9-ąją prieš vidurnaktį viename iš garažų Technikos gatvėje, įtariamąjį sulaikė „Aro“ pareigūnai, o pagrobtoji buvo skubiai išgabenta į Kauno klinikas sveikatos įvertinimui. Pareigūnai turėjo informacijos, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, bet ten, kur buvo sulaikytas, ginklas nerastas.
