„2013 m. aš įkūriau įmonę „Kanapinė krautuvė“, o paskui – „Facebooko“ paskyrą. Jau tada supratau, kad vienas iš labiausiai įtikinančių žmogų būdų skleisti žinią apie kanapės panaudojimo bgalimybes yra per gaminius. Praėjęs gyventi Užupyje, bendraudamas su bendruomene, supratau, kad šitas rajonas yra ta vieta, kurioje aš norėčiau turėti parduotuvę ir vietą, kurioje aš skleisiu žinią apie šį augalą. Tuomet atsirado ir patalpos šiai parduotuvei“, – pasakoja Andrius.
Kanapių štabas
Vyras priduria, kad jo atidaryta „Kanapinė krautuvė“ yra tąsa dar vienos minties – socialinio kanapių klubo.
„Mano tikslas buvo turėti socialinį klubą, kuriame būtų ir mokymai apie neišsemiamus kanapių panaudojimo būdus, kanapinio maisto, smilkalų gaminimo dirbtuvės, paskaitos apie kanapes medicinoje. Toks „kanapių štabas“ dabar ir yra Užupyje“, – kalbėjo Andrius.
Čia galima nusipirkti tokių daugumai turbūt negirdėtų dalykų kaip kanamuštinis (kanapinis sumuštinis), kanapinis glotnutis, kanapių saldumynai, kanapių limonadai, kanapinė kava.
„Atsidarėme balandžio pirmą dieną, mus labai gerai priėmė vietinė bendruomenė ir jau apsilankė daug turistų ir vietinių. Porelė užsieniečių mūsų klausė, ar jie galėtų nusipirkti medicininių kanapių, tada jiems paaiškinome mūsų šalies įstatymus ir kad tai šiuo metu pas mus yra negalima. Tačiau mes tikimės, kad sukursime erdvę ir galėsime naudoti kanapes, kaip naudoja visas pasaulis“, – kalbėjo Andrius.
Kaip viskas prasidėjo
Kanapių entuziastas pasakoja, kad viskas prasidėjo 2009 m., kada jis su bendraminčiais įkūrė Baltijos pluoštinių kultūrų asociaciją.
„Mūsų aistra buvo kanapės, bet mes domėjomės linais ir dilgelėmis. Ir mes pasivadinome LDK“ – žybsinčiomis akimis pasakoja Andrius. Į žurnalistės pastebėjimą, su kokiu neeiliniu užsidegimu jis kalba, Andrius atsako:
„Visi, kas turi aistrą tam, ką daro, yra pamišę. Iš pradžių į mus žiūrėjo kaip į kosmonautus. Tačiau reikia nepamiršti vieno svarbaus fakto: nors Europos Sąjungos nariai buvome nuo 2004 m., 2006 m. Rudokas (aktorius Ramūnas Rudokas – red.) su bendraminčiu Edgaru pasodino 6 ha pluoštinių kanapių matomoje vietoje vadovaudamasis tuo, kad mes esame Europos Sąjungos (ES) nariai, o ES galima auginti kanapes.
Tada įvyko cirkas: policija stebėjo lauką iš miško su žiūronais, laukdami, kada atvažiuos tie narkomanai susirinkti to lauko, o atvažiavo kombainas kulti. Tuomet policija suėmė kombaino vairuotoją, prasidėjo teismai, kuriuo metu Edgaras buvo teisiamas už 36 t. narkotinių medžiagų auginimą.
Pagal Lietuvos teisės aktus to daryti buvo negalima, tačiau pagal ES teisės aktus galima, o ES įstatymai galioja visoms narėms ir jie sėjo pluoštines kanapes vadovaudamiesi ES reglamentu, kuris skelbė, kad šalyse narėse draudžiama drausti auginti pluoštines kanapes“, – sakė jis.
Andrius pasakoja, kad tuomet prasidėjo ilgas teisminis procesas ir galiausiai tie kanapių augintojai buvo išteisinti, tačiau kompensacijų už patirtus nuostolius negavo – tai kainavo didžiuliu resursus, pastangas, praprastą derlių....
Vingiuotas kelias link legalizavimo
Vėliau Andrius ir kiti LDK nariai pradėjo aktyvią veiklą – susipažino su mokslininkai, institutais, po truputį ėmė pasirašinėti sutartis su partneriais. Mat, kaip jis pasakoja, vyras su bendraminčiais matė šį sektorių kaip rimtą ekonomikos variklį, nes kanapės augalas, pažymi pašnekovas, gali suteikti visą spektrą gaminių – nuo popieriaus iki plastiko ir aukštųjų technologijų.
Andrius pasakoja kanapėmis ir jų galimu potencialu labai užsidegęs, nes ėmė rinkti informaciją apie kanapes, jų poveikį, gydomąją reikšmę.
„Mes pradėjome Lietuvos mokslininkus už savo pinigus siųsti mokytis į užsienį, nes pas mus apie kanapes nėra informacijos. Atrodo, kad pas mus nuo 1940 m. kažkas tiesiog iškirpo gabalą istorijos ir čia nėra informacijos apie kanapes. Išvis nieko.
Tad mes ėmėme gerai bendrauti su Žemės ūkio ministerija, su ūkininkais. Jau 2010 m. radome ūkininkų, kurie su mumis išdrįso auginti kanapes. 2011 m. organizavome labai įdomią tarptautinę konferenciją, kur akcentas buvo kanapės, o į ją atvyko žmonių iš Airijos, Norvegijos.
Kai judėjimas prasidėjo, ŽŪM buvo paskatinta judinti įstatymo keitimą, kad būtų leista auginti pluoštinės kanapes. Kada išėjo įstatymo pakeitimo projektas, prieš stojo tokios organizacijos kaip „tėvai prieš narkotikus“, pastabas įstatymui, kuris apibrėžė žemės ūkio kultūrą, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Jis pasisakė prieš pluoštinio augalo legalizavimą, nors nuo to momento, kai tu nustatai, kad ten nėra psichotropinių medžiagų, kanapė yra tas pats kas miežiai, grikiai ir t.t.
Tad viena iš S. Tamkevičiaus teksto eilučių skambėjo taip: „ar tik netaps tos menkos išmokos už pluoštinių kanapių auginimą tais Judo sidabriniais, kuriais mokėsime už narkomanų motinų ašaras?“ Po tokio sakinio nė vienas Seimo narys negali leisti sau balsuoti už šitą įstatymą“, – pasakoja Andrius.
Keičiama taktika
Tuomet Andrius su bendraminčiais teigia supratęs, kad taip nieko nebus, kad jie turi gauti palaikymą iš stambiausių žemės ūkio organizacijų.
„Tada aš ėjau po visas organizacijas, vesdamas paskaitas apie kanapes. Taip pat buvau paruošęs dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad mes, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmai, palaikome tokį įstatymo projektą, kurio tikslas yra leisti Lietuvoje auginti pluoštines kanapes. Gavau tuos raštus penkių stambiausių žemės ūkio organizacijų Lietuvoje.
Galiausiai tas įstatymas buvo pasiektas, tačiau ne taip, kaip man norėtųsi. Jis buvo pasiektas ne per sąmoningumą, o per šantažą – mes tiesiog natūraliai pradėjome kalbėti, kad nebeįmanoma. Mes gyvenome ES jau devynerius metus – buvo 2013 m. – ir mes devynerius metus nesilaikėme ES reglamento, ir nebuvo jokių reakcijų į pastabas iš Bendrijos, kurios nariais mes esame. Todėl mes pradėjome kalbėti apie tai, kad kreipsimės į ES reikalaudami sankcijų Lietuvai. Galiausiai 2013 m. mes pirmininkavome ES ir mes sakėme, kad mes tiesiog darysime piketus ir rodysime europiečiams, kad nesilaikome reglamento. Ir taip galop 2013 m. gegužės 23 d. tas įstatymas buvo priimtas“, – pasakoja entuziastas.
Kanapė medicinoje
Pastaraisiais metais Andrius pasakoja ėmęs giliai ir įnirtingai domėtis kanapės panaudojimu medicinoje. Tai, pasak jo, yra ta kryptis, kuria stipriai juda visas pasaulis, o šiai dienai, tvirtina pašnekovas, yra virš 160 ligų, kurias gydyti ir malšinti kanapės rodo didelį potencialą.
„Žodžio „narkotinis, psichotropinis ar haliucinogeninis“ priskyrimas šitam augalui yra neteisingas. Kodėl? Šitas augalas turi tik vieną komponentą iš dabar atrastų 160, turintį psichoaktyvų poveikį. Augale visada yra harmonija: jeigu augalas kaupai THC– vienintelį psichoaktyvų komponentą – jis visada kaupia ir kitus. Visuomet yra sąveika: jeigu yra THC, yra CBD, kuris slopina šitą poveikį. Tu negali paimti vieno augalo komponento ir vienos komponento savybės priskirti visam augalui. Visi, kurie manipuliuoja žodžiais narkotinis, psichotropinis, haliucinogeninis, klaidina aplinką, nes negali vieno komponento iš daugelio savybių priskirti visam augalui. Palyginimas būtų toks: kuk kai tu perki kefyrą ar girą, kuriame yra alkoholio, ar tu svaiginiesi?
Visi „užsikabino“ ant kanapės psichoaktyvumo nuo to momento, kada ji 1961 m. buvo įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą. Kanapės tūkstantmečius buvo su žmogumi, tačiau staiga per vieną susirinkimą tapo narkotikas numeris vienas“, – dėstė savo požiūrį Andrius.
Kanapės dekriminalizavimas
Pirmiausia, pasak jo, reikia dekriminalizuoti kanapių vartojimą, nes tai, anot pašnekovo, tik smukdo šalį.
„Draudžiamą medžiagą mes vadiname narkotine medžiaga. Kanapės laikomos narkotine medžiaga ir, jeigu yra narkotikai, tuomet yra ir narkomanas, kas irgi yra neteisinga sąvoka. Reikėtų sakyti „draudžiamos medžiagos, priklausomas žmogus“, o priklausomybė yra liga ir žmogus turi būti gydomas. Šiai dienai kriminalizuodami ligą esame visiškame absurde.
Mes tvirtiname, kad žmogus, kuris vartoja, yra narkomanas – priklausomas, tuo pačiu išsakome mintį, kad jis serga, bet vietoj to, kad jam padėtume, mes jį baudžiame, Lietuvos atveju jam taikome baudžiamąją atsakomybę. Šiai dienai mes gyvename tokiame kosmose. Tad pirmiausia reikalingas rimtas švietimas ir supratimas, kad mes kaip kultūra turime kanapę savyje: „sėjau sėjau kanapėlę“, kanapinis ir lašininis – tai yra mūsų kultūra, tai yra mūsų kultūros dalis.
Visi įsivaizduoja, kad kanapės vartojimas yra rūkymas, tačiau tai tėra vienas iš būdų – visą istoriją žmogus vartojo kanapę kaip pašarą, maistą, rūbus, smilkymas. Nuo šizofrenijos ligų aprūkinėdavo kanapės žiedais ir durnaropėmis, kanapėmis gydydavo epilepsiją ir votis“ , – pasakoja verslininkas Andrius.
Gydymas kanapėmis
Andrius teigia, kad anksčiau žmonės buvo gydomi kanapėmis, nes tiesiog nebuvo cheminių vaistų, ir kanapės jiems puikiai gelbėdavo. Po to, tikina pašnekovas, tiesiog farmacininkai buvo suinteresuoti pardavinėti cheminius vaistus.
„Iki Antro pasaulinio karo žmonės buvo gydomi tuo, kas auga gamtoje. Medicinoje iki tol nebuvo tiek cheminių vaistų, o jie atsirado todėl, kad Antro pasaulinio karo metu buvo prigaminta daug chemijos. Taip, žmonės dabar gyvena geriau, bet tai yra dėl to, kad pagerėjo gyvenimo sąlygos – mes nebegyvename šūduose, mes prausiamės ir t.t.
Su kanapėmis atliekami eksperimentai rodo komponentų potencialą gydyti, o tam, kad tai įrodyti, reikia skirti labai daug laiko. Potencialas yra su alzhaimeriu, išsėtine skleroze, epilepsija, vėžiu. Tokios šalys kaip Vokietija ir Izarelis pastūmės tyrimus šioje srityje į priekį, nes tol, kol tai yra nelegalu, tyrimai nevykdomi“, – pasakoja Andrius.
Tad po ilgų iečių laužymo, pašnekovas pagaliau džiaugiasi savo darbo sėkme – „Kanapine krautuve“ ir joje besilankančiais žmonėmis. Ir Andrius nežada sustoti – jo tikslas legalizuoti ir medicinines kanapes Lietuvoje, nes čia jis mato labai daug potencialo.