Kokie veiksniai didina riziką susirgti Parkinsono liga, kokie simptomai pasireiškia bei koks gydymas taikomas, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė.
Kenkia mažėjantis dopamino kiekis
Parkinsono liga yra lėtinė, progresuojanti liga, prasidedanti organizme sumažėjus dopamino kiekiui. Dopaminas yra natūralus mūsų organizme gaminamas cheminis junginys, o jo trūkumas lemia smegenų funkcijos sutrikimus.
„Dopamino kiekio sumažėjimas nėra nei pagrindinis, nei pirmasis procesas, jis yra jau vykstančio patologinio proceso išdava. Tačiau tikrai vienas iš dažniausiai sukeliančių neurologinių simptomų fenomenas“, – aiškino dr. R. Kaladytė-Lokominienė.
Taip pat svarbus ir genetinis polinkis. Tiesa, jis dažnai būna ne paveldėtas, o individualus, o veikiant žalingiems aplinkos veiksniams, stresui, vykstant vidiniams organizmo procesams, susiklosto visos sąlygos vystytis ligai.
R. Kaladytė-Lokominienė sako, kad būtent balandžio 11 dieną švenčiamas Džeimso Parkinsono, aprašiusio Parkinsono ligą, gimtadienis – jis buvo žmogus, išdėstęs, kokie simptomai būdingi šia liga sergantiems asmenims.
„Neminėtume šios priežasties ir nešvęstume šio gimtadienio, jeigu jis 1817 metais nebūtų aprašęs tam tikrų simptomų, būdingų konkrečiai ligai. Simptomų, tokių kaip drebėjimas ramybės metu, judesių sulėtėjimas ir sukaustymas, pakitusi eisena, pakitusi stovėsena ir taip pat sulėtėjusi kalba“, – dėstė gydytoja neurologė.
Parkinsono ligą išduoda aiškiai akimi matomi motoriniai simptomai, tačiau jie pasireiškia tik prabėgus kuriam laikui – iš pradžių žmogų kankina kitoms ligoms būdingi simptomai. Jų yra net 40:
„Dar anksčiau, negu žmogus pradės drebėti, jį sukaustys, dar anksčiau sutrinka uoslė, pablogėja skonio jutimas, užkietėja viduriai, sulėtėja viso virškinamojo trakto motorika ir skrandžio išsituštinimas, sutrinka šlapinimasis, lytinė funkcija. Atsiranda nerimo, depresijos pobūdžio nuotaikos sutrikimų.“
Drebėjimas – vienas pagrindinių požymių
Dar prieš pasireiškiant motoriniams simptomams, gali sutrikti viena svarbiausių sferų – miegas.
„Labai svarbi sfera yra miegas, miego sutrikimų spektras labai platus – nuo nemigos, miego fragmentacijos, taip pat labai specifiško Parkinsono ligai ir kitoms šio rato ligoms miego sutrikimo, vadinamo paradoksinio miego elgesio sutrikimu, kuomet žmonės pradeda reaguoti į savo sapnus įvairiais nevalingais veiksmais“, – simptomus vardijo specialistė.
Šie simptomai gali varginti individualiai, pasireikšti ne vienu metu bei skirtingu intensyvumu. Tačiau dėl šios priežasties žmonės, sirgdami Parkinsono liga, pirma kreipiasi į kitus specialistus, ieškodami sveikatos problemos šaltinio.
Pasireiškus motoriniams simptomams, kurie išduoda Parkinsono ligą, išaiškėja tikroji diagnozė:
„Motoriniai požymiai yra labai vaizdūs ir aiškūs, kai jie ištinka pacientą. Ramybės metu pradeda drebėti viena galūnė, dažniau ranka negu koja, dažniau vienos pusės negu abiejų.
Sulėtėja galūnės veikla, pasunkėja smulkieji judesiai, atsiranda sukaustymas, kurį kartais žmogus gali jausti ne tik kaip judesio suvaržymą, bet ir kaip skausmą.“
Kalbėdama apie rizikos veiksnius, gydytoja neurologė pastebi, jog Parkinsono ligos pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų yra panašus, tik moterys gyvena ilgiau, tad procentiškai jų sergančiųjų tarpe yra daugiau.
„Tarp vyresnių asmenų ligos atvejų daugiau. Vidutiniškai motoriniai simptomai atsiranda asmenims, kuriems maždaug 55 metai, tačiau gali susirgti ir jaunesni.
1 iš 10 pacientų simptomus patiria būdami jaunesni nei 40 metų, gali susirgti 20 metų ar net ir vaikas. Tai yra labai reta, tačiau pasitaiko“, – sako R. Kaladytė-Lokomienė.
Nepagydoma, bet puikiai kontroliuojama
Pasireiškus anksčiau minėtiems simptomams, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Specialistai pirmiausiai kalbasi su pacientu, vėliau atliekami tyrimai:
„Dažniausiai pacientui bus atliktas vaizdinis galvos smegenų tyrimas, norint atmesti kitas ligas, kurios galėtų sukelti panašių požymių.
Jeigu kiltų neaiškumų atskiriant nuo labai dažnos rankų drebėjimo priežasties, pavyzdžiui, esencialinio tremoro, nuo kai kurių kitų ligų, taip pat yra specifiniai radionuklidiniai tyrimai, kurių metu mes galime 97-98 proc. tikslumu diagnozuoti Parkinsono ligą.“
Nors Parkinsono liga nepagydoma, gydytoja neurologė sako, jog tai yra viena geriausiai gydomų lėtinių neurologinių ligų. Tačiau tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai, svarbus paciento ir specialistų bendradarbiavimas.
„Kiekvieno paciento gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo kompetentingo specialisto paskyrimo. Priklauso nuo to, kaip žmogus apsisprendžia gyventi su liga. Ar jis apsisprendžia ją neigti, kas veda į blogą rezultatą, ar jis apsisprendžia su ja gyventi kokybiškai ir tai yra kelias į geresnį rezultatą“, – sakė ji.
Pasirinkus bendradarbiauti su specialistais, čia dirba visa komanda – priekyje žengia neurologas, tačiau su pacientu dirba ir psichiatras, reabilitacijos specialistai, neurochirurgas, psichologas, dietologas, gastroenterologas, dietologas:
„Medikų arsenalas yra gana platus, vieną didelį bloką sudaro gydymas vaistais, kitą bloką sudaro nemedikamentinės priemonės, kurių metu koreguojami įvairiausi simptomai, pacientas išmokomas gyventi su liga, išmokomas įveikti kasdienius iššūkius.
Trečią svarbų bloką sudaro chirurgija ir modernūs pasiekimai leidžia pažengusios ligos pacientams gyventi žymiai geresnės kokybės gyvenimą.“
