Kai kurios mamos, auginančios autistiškus vaikus, teigia kitoniškumą pajutusios dar nėštumo metu. Vaikų raidos specialistai nurodo, kad dalį autizmo spektro sutrikimui būdingų bruožų aplinkiniai gali pastebėti dar metų neturinčiam vaikui, o specialistai diagnozuoti dar iki antrojo ar trečiojo mažylio gimtadienio.
Autizmo spektro sutrikimo požymiai skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais
Sekdami vaiko raidą, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko gebėjimus ir sunkumus bei atpažinti ankstyvuosius autizmo požymius, siekiant kaip įmanoma anksčiau nustatyti galimą sutrikimą.
6–12 mėnesių kūdikiams autizmą galima įtarti, jei vaikas:
- Neigiamai, verksmingai ar apatiškai reaguoja į naujus žmones;
- Retai šypsosi kalbinamas ar kitose socialinėse situacijose;
- Nemėgsta žiūrėti į akis arba akių kontakto visai nėra;
- Sunkiau seka judančius daiktus akimis, perkelia dėmesį nuo daikto į žmogų ir atgal;
- Nereaguoja kviečiamas vardu;
- Nerodo susidomėjimo socialiniais žaidimais, tokiais kaip „kukū“;
- Nereaguoja į didelius garsus ar nepasuka galvos į juos ieškodamas garso šaltinio krypties;
- Pernelyg jautriai reaguoja į kai kuriuos garsus;
- Čiauška minimaliai ar visai nečiauška, o vokalizacijos neįvairios ir nenukreiptos į šeimos narius;
- Negeba pamėgdžioti ir atkartoti garsų, žodžių;
- Nenaudoja pirminių gestų, tokių kaip mojavimas ir rodymas „ate“ ar rodymas pirštu į norimą daiktą;
- Nemėgdžioja kitų žmonių veiksmų;
- Nemėgsta būti liečiamas ar priglaustas;
- Dažnai naudoja neįprastus kūno judesius, tokius kaip plasnojimas ar lingavimas.
13–24 mėnesių vaikams autizmą galima įtarti, jei vaikas:
- Nekalba arba kalba pavieniais žodžiais;
- Vaikšto ant kojų pirštų;
- Nevykdo elementarių vienos dalies žodinių paliepimų, tokių kaip „duok man daiktą“ ar „parodyk, kur mama ar tėtis“.
- Nemėgdžioja kitų naudojamų gestų, veiksmų ar veiklos.
Kai įprastos raidos vaikams sukanka dveji metai, jie paprastai jau kalba, noriai bendrauja su aplinkiniais ir mėgdžioja suaugusiųjų atliekamus veiksmus, tačiau 2–3 metų autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai vis dar gali:
- Nekalbėti ar kalbėti tik pavieniais žodžiais;
- Nesidomėti bendraamžiais;
- Nevykdyti elementarių žodinių instrukcijų;
- Nesidomėti vaizduotės žaidimais;
- Su žaislais žaisti ne pagal paskirtį (juos rūšiuoti, rikiuoti);
- Norėti laikytis dienos ar veiklos rutinos ir jautriai reaguoti į pokyčius;
- Ypač jautriai reaguoti ar visai nereaguoti į tam tikrus garsus, kvapus, skonį ir kitus potyrius.
Kodėl svarbu anksti diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą?
Autizmo spektro sutrikimas nėra liga, kurią galima išgydyti, o visą gyvenimą trunkantis neurologinis sutrikimas, todėl svarbu jį diagnozuoti kaip galima anksčiau. Atsižvelgus į vaiko gebėjimus bei sunkumus, pravartu taikyti ankstyvąją intervenciją. Ankstyvame amžiuje vaiko smegenys yra daugiau nei dvigubai aktyvesnės nei suaugusiojo, o tai reiškia, kad vaikai greičiau priima informaciją bei kokybiškiau mokosi naujų įgūdžių. Taikant ankstyvąją intervenciją ir tikslingai ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, tikėtini geresni ilgalaikiai ugdymo rezultatai.
Įgytų įgūdžių regresas
Kai kurių vaikų, kuriems vėlesniame amžiuje diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, gebėjimai regresuoja, o tai reiškia, kad jie nustoja daryti tai, ką darė anksčiau. Dažniausiai regresas pastebimas ekspresyviojoje kalboje (vaikai nustoja vartoti iki tol vartotus žodžius), pamiršta kai kuriuos jau išmoktus socialinius įgūdžius, tokius kaip akių kontakto palaikymas ar į kalbinimą reagavimas šypsena. Regresas gali įvykti 1–2 metų amžiaus vaikams, tačiau vis dar nėra žinoma, kodėl kai kuriems vaikams regresuoja gebėjimai ir kas tai lemia.
Šiame straipsnyje minimi požymiai gali būti ne tik autizmo spektro sutrikimo, bet ir kitų raidos sutrikimų ar raidos vėlavimo požymiai. Labai svarbu kiekvieno vaiko gebėjimus bei sunkumus įvertinti individualiai ir vaiko vystymosi klausimais pasikonsultuoti su vaiko raidą stebinčiu gydytoju ar kitais specialistais.
Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.
Todėl Altamedica vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas EEA ir Norway Grants lėšomis. Projekto partneriai – Norvegijos Psichoanalizės institutas (https://www.psykoanalyse.no/).
Šio projekto tikslas – sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius.
Straipsnį parengė Altamedica klinikos logoterapeutė Edita Akstinavičienė.
