Vienas įtariamųjų Ričardas Pinikas, pastaruoju metu, vis dažniau savo feisbuko profilyje viešinantis savo jausmus ir emocijas, šį rytą pateikė savo atsakymus ir įžvalgas apie tai, kas neramina visuomenę.
Šiuo metu ligoninėje depresiją besigydantis vyras rašė: „Prieš kurį laiką pažadėjau, kad, kaip bebūtų skaudu, atsakysiu į kiekvieno žmogaus klausimus, kad tik ši nelaimė turėtų daugiau aiškumo bei padėtų pareigūnams dirbti.
Šiame pasisakyme noriu pakomentuoti viešojoje erdvėje man užduodamus klausimus ir informaciją, kuri neatitinka tikrovės.
Jei dar yra žmonių, kurie turite klausimų ar galite padėti pareigūnams dirbti, prašau, susisiekite ir bendradarbiaukite.“
1. Ainės klausimas: kodėl skiriasi parodymai, duodant interviu? Ar bandoma suversti kaltę merginai?
Laba diena, Aine, darsyk dėkoju už Jūsų klausimus. Detaliau atsakysiu. Galbūt gali susidaryti įspūdis, kad mano parodymai viešoje erdvėje skiriasi, bet tai yra dėlto, kad skiriasi mano pozicija į šios istorijos viešinimą.
Nuo pat istorijos pradžios norėjau visuomenei pasakyti, kad įvyko tragedija, o ne kriminalinis nusikaltimas. Jaučiu didelę moralinę atsakomybę, kad linksmybės buvo svarbiau už racionalų protą, kad privalėjau turėti griežtesnę poziciją dėl Dovilės išvykimo iš Klaipėdos.
Taip, tai buvo visiškai lengvabūdis elgesys, kai du suaugę žmonės linksminasi daugiau kaip savaitę. Ir aš to niekada neneigsiu.
Tačiau čia svarbu keli momentai: komentuodamas šią tragediją aš esu apsisprendęs kuo mažiau komentuoti informaciją, kuri Dovilę pateiktų žeminančiame kontekste.
Tačiau faktas yra toks – Dovilė vartojo narkotikus. Visi žinome kokius konkrečiai, tačiau nenorėčiau apie tai kalbėti išsamiai. Bet faktas yra toks – Dovilė buvo pasaulio pilietė, beveik visuomet buvo ne Lietuvoje, apie narkotikus puikiai išmanė, galėjo pasisakyti, kokie narkotikai turi kokį poveikį.
Dovilės artimiausi draugai ir aš buvome apklausti pas tyrėjus, visi matėme filmuotą medžiagą, kurioje niekas nepaneigė, kad kalba Dovilė. Ir Dovilė pasakojo, kad ji turi didelės patirties dėl narkotinių medžiagų, jų poveikio. Ar dabar turime kalbėti apie tai išsamiau?
Štai jau du mėnesius beveik kasdien Lietuvos žiniasklaidoje kalbama apie tai, kokia buvo Dovilė, svarstoma, ar ji buvo narkomanė. Apie tai pasisakyti gali kiekvienas Lietuvoje gyvenantis žmogus – nerinkdamas žodžių, nebijodamas dėl atsakomybės. Bet juk nepažinojote Dovilės. Nepažįstate ir manęs. Man labai gaila, kad kartais peržengiu etikos ribas ir pasakau per daug. Todėl ateityje į klausimus viešoje erdvėje apie tai, ką vartojo Dovilė, griežtai atsisakau komentuoti. Todėl lrytas.lt interviu ir buvo būtent tai atsakyta:
Žurnalistė: Ar Dovilė vartojo narkotikus kai buvo su jumis ? Ričardas: Taip. Žurnalistė: Ką vartojo? Ričardas: Nežinau.
2. Viliaus klausimas: jei būtų teisingumas, tamsta supūtum už grotų...
Jei būtų teisingumas, tai žmogus, kuris nepadarė nusikaltimo, nebūtų kaltinamas neįrodžius jo kaltės. Visų pirma, aš raginu, kad visuomenei būtų kuo greičiau viešinama ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad būtų aišku, kaip viskas įvyko. Pavyzdžiui, kad būtų paviešinta, kokia buvo aptikta išdėstymo kūno padėtis (kadangi ekspertai gali nustatyti pagal kūno išdėstymo padėtį, ar žmogus iššoko, ar iškrito). Ir eilė kitų klausimų.
Populistinėmis priemonėmis galima sukurti bet kokią istoriją ir matau, kad šiuo metu taip ir yra daroma. Advokatas G. Černiauskas tendencingai aplanko visas įmanomas Lietuvoje laidas, kalba apie tokius dalykus kaip žmogžudystė, kas yra visiškai netiesa – man niekada nebuvo pareikšti tokie įtarimai ir ši informacija yra visiškai išgalvota, p. Černiauskas puikiai tai žino.
Man nesuvokiama, kodėl visuomenei bandoma įteigti tai, kas net nėra tiriama, kas visiškai neatitinka tikrovės. Taip pat, manau, kad advokatas, kuris dalyvauja 2019 m. Kauno miesto mero rinkimuose, šiuo metu gauna daugybę žiniasklaidos dėmesio ir vaizduojamas kaip teisingumo vykdytojas, nors, mano manymu, jis šią tragediją naudoja savo politiniams tikslams pasiekti.
Taip pat p. Černiauskas kalba apie grėsmę visuomenei plačiai vartojant narkotikus – manau, prie vieno stalo turėtų sėsti įvairios institucijos ir kalbėti apie tai, ką daryti, kad atvejų, kai narkotikai sugriauna jaunų žmonių gyvenimus, mažėtų. Užuot “kapojus galvas” bet kam ir ieškant vieno kalto. Apskritai šioje situacijoje niekas neieško teisybės, visi tik nori “kapoti galvas”.
Aš norėčiau dar kartą pasakyti, kad atkreipkime dėmesį į pačią problemą, užuot aptarinėję Dovilės gyvenimą, reputaciją ar mano moralinę atsakomybė. Narkotikai šiai dienai yra labai didelė problema, pradedant mokyklas, baigiant mano amžiaus žmones. Nėra jokios edukacijos šią tema, jokios prevencijos, jokios konkrečios pagalbos.
Ir taip, Karma is a bitch – šiuo metu guliu ligoninėje, gydausi depresiją. Bet, kol nepasibaigs šis tyrimas ir nebus visuomenei parodyta visos tikrosios šio įvykio aplinkybės, stengsiuosi kalbėti ir atsakyti į visus žmonių klausimus.
3. Neprisistatęs vardu žmogus. Klausimas: kodėl merginos kojos nusėtos mėlynėmis?
Laba diena, Dovilė turėjo tokią ligą, kai nuo mažiausio prisilietimo prie kokio daikto ant žmogaus kūno atsiranda mėlynės. Jei pažiūrėtumėte Dovilės facebook.com, instagram.com nuotraukas, pamatytumėte, kad mėlynių gausu įvairiuose laikotarpiuose:
4. Viktorijos klausimas: tai ne gyvenimo klaida – tai nusikalstama veika...
Pasikartosiu darsyk: buvau vakarėlyje, sutikau merginą, kuri man patiko (ar taip turėjo elgtis vedęs vyras? Tikrai ne!). Dvi dienas buvome kartu, kartu išvažiavom į Klaipėdą, kur kartu praleidome beveik dvi savaites, kuriose buvo daug alkoholio ir visko. Mes buvome du suaugę žmonės, savarankiškai priimantys sprendimus, savarankiškai atsakantys už pasekmes, ir tai šiuo atveju privedė mus iki tragedijos.
Ar tai klaida – galbūt žodis parinktas ne pats tinkamiausias, bet nežinau, kaip kitaip nusakyti savo moralinę atsakomybę, skausmą ir viską, kas susiję su šia nelaime. Kaip minėjau anksčiau, labai laukiu, kol baigsis ikiteisminis tyrimas ir visuomenė bus išsamiai supažindinama su tyrimo išvadomis.
5. Rasos klausimas: iš kur ėmei narkotikus?
Klaipėdoje įsigyti narkotikus nėra sunku, tame ir yra didžiausio problema. Ir nuo to ir reiktų pradėti kalbėti.
6. Rasos Karmazaitės klausimas: teismas nuspręs, ar esate kaltas. Bet jei norite dabar viešumo, tai gal atsakysite: kodėl, užuot skambinęs ir pranešęs apie įvykį, puolėt su Milteniu tvarkyti kambarį (naikinti įkalčius?) ir bandėte paimti žuvusiosios telefoną?
Laba diena, Rasa, Jums kaip žurnalistei mielai atsakyčiau į visus klausimus. Bet visose Jūsų rengiamose publikacijose (lrytas.lt portale) niekada neklausėte mano nuomonės, komentarų.
Niekada nebuvo suteikta galimybė, kad būčiau išklausytas, paaiškinčiau savo poziciją apie įvyki, informacija būtų pateikiama nešališkai, pašnekovai pasisakytų proporcingai.
Manau, demokratinėje visuomenėje žurnalisto pareiga rašyti objektyviai bei žurnalisto asmeninė nuomonė neturi užgožti siekio išsiaiškinti informaciją objektyviai. Taip pat puikiai žinote, kad aš negaliu komentuoti kai kurių klausimų, nes tai draudžia įstatymai, nes tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Todėl man labai gaila, kad niekada analizuojant šią temą nepaprašėte manęs interviu ir nė karto nesuteikėte man teisės papasakoti kaip viskas vyko.
Dabar, kai viešoje erdvėje gausu klaidinančios, tikrovės neatitinkančios informacijos, Jūs parašome mano socialiniuose tinkluose 2 klausimus.
Atsakau: manau, kiekvienas žmogus būtų šoke, kai atėjęs į balkoną savo draugo ten neberastų.
Buvo savaitė vakarėlių, alkoholio ir visko – tikrai niekas negalvojo racionaliai. Ir niekas niekur neapmoko, kaip elgtis tokioje situacijoje. Aš bėgau į apačią, Dovilės telefono man tikrai nereikėjo, tas, kas dabar turi jos telefoną, gali jame pamatyti daug gražių mūsų asmeninių nuotraukų.
Viskas, kas siejama su telefonu, yra visiškai nesusiję su šia situacija ir absoliučiai antraeilis klausimas. Tuo pačiu reiktų paminėti mano žinutę „turiu blondinę“ – apie ką daug kalbama. Taip, tai buvo ciniškas, pasipūtusio, savimi per daug pasitikinčio vyro pasipuikavimas prieš kitą žmogų.
Aivaro Miltenio veiksmų negaliu komentuoti. Jis pabėgo, kai bandžiau iš jo sužinoti daugiau informacijos, kas tą dieną vyko (aš buvau darbe ir didžiąją laiko dalį Dovilė buvo su Aivaru) – po kurio laiko Aivaras pranešė policijai, kad darau poveikį liudytojams. Apie kokį poveikį galima kalbėti, aš tiesiog noriu sužinoti ką darė Dovilė ir žmogus, kuris leido visą dieną su Dovile, būtent tą dieną, kai ji tragiškai žuvo. Ir aš iki šiol to nežinau.
Nei ką jie valgė, nei ką jie gėrė. Net negaliu objektyviai vertinti, kokia buvo Dovilė tuo metu, nes aš beveik visą dieną buvau darbe.
Kamerų užfiksuoti vaizdai rodo, kad Dovilė ir Aivaras ėjo kartu valgyti į viešbučio kavinę, ėjo kartu į parduotuvę, manau, kad kartu pirko alkoholį. Beveik nieko daugiau nežinau.
Darsyk noriu pabrėžti, kad įvyko tragedija, aš pareiškiau užuojautą Dovilės mamai iškart po tragedijos. Labai gaila, kad taip tragiškai žuvo labai nuostabi mergina!
