Padidinti arseno kiekiai nustatyti 3-ose vandenvietėse Marijampolės ir Jurbarko rajonuose. Lazdijų rajono Balčių vandenvietės vandenyje atlikus pakartotinius tyrimus, įtarimai, kad arseno kiekis viršijo nustatytą normą, nepasitvirtino.
Todėl leista atnaujinti šios vandenvietės vandens vartojimą maistui.
Apibendrinus tyrimų rezultatus, VMVT specialistai konstatavo, kad dar 14 šalies vandenviečių arseno kiekis neviršija nustatytos ribinės vertės (t.y. 10 µg/l), tačiau yra padidėjęs.
Šiuo metu iš tokių vandenviečių tiekiamas vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti maistui, tačiau tiekėjai įpareigoti vykdyti aktyvią vandens saugos ir kokybės rodiklių stebėseną ir fiksuoti visus galimus pokyčius.
Įvertinus, kad Raseinių rajono Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, net ir išgręžus naujus gręžinius, arseno koncentracija vandenyje nežymiai didėja, VMVT ėmėsi papildomų priemonių.
Buvo atlikti 24-ių Raseinių ir aplinkinių Jurbarko, Tauragės, Kelmės, Šilalės rajonų savivaldybių vandenviečių bei Raseinių rajono gyventojų privačių gręžinių vandens tyrimai.
Visose tirtose vandenvietėse arseno kiekis neviršijo nustatytos normos. Didesnis nei leistinas šio teršalo kiekis nustatytas 2 privačiuose gręžiniuose, dar viename – beveik siekia ribinę vertę.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai atsako už tai, kad gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas.
Todėl visose vandenvietėse, net ir pačiose mažiausiose, privalu numatytu periodiškumu imti geriamojo vandens mėginius mikrobiologiniams, cheminiams ir jusliniams tyrimams.
Savikontrolės tyrimų metu nustačius, kad vanduo gali neatitikti saugos ar kokybės reikalavimų, viešai tiekiamojo geriamojo vandens tiekėjas privalo nedelsiant apie tai informuoti gyventojus bei aprūpinti juos kokybišku vandeniu iš alternatyvių šaltinių.
Analizuojant, kaip viešai tiekiamojo geriamojo vandens tiekėjai vykdo šias įstatymo prievoles, nustatyta, kad kai kuriose nedidelėse vandenvietėse buvo tiriami ne visi privalomi rodikliai arba jie tirti ne tokiu, koks numatytas, dažnumu.
Pavyzdžiui, kai kuriose labai mažose vandenvietėse arsenas nebuvo tirtas kelis metus iš eilės. Išlieka aktualios ir kitos geriamojo vandens saugos ir kokybės problemos.
Pavyzdžiui, kai kurių geriamojo vandens tiekimo subjektų tiekiamame vandenyje yra per didelė geležies koncentracija. Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių ar Kaišiadorių rajonuose kai kurių vandenviečių tiekiamame vandenyje nustatomi didesni nei leistina fluoridų ar boro kiekiai.
„Saugus geriamasis vanduo yra būtinas ir gyvybiškai svarbus mūsų kasdieniame gyvenime. Geriamojo vandens tiekėjai privalo nuolat vykdyti vandens stebėseną.
Deja, ne visi, ypač mažose vandenvietėse, elgiasi atsakingai. Pasitaiko atvejų, kad neatliekami būtini tyrimais, neinvestuojama į vandens gerinimo priemones. Susidūrėme su nauju iššūkiu – padidintu arseno kiekiu viešai tiekiamame vandenyje.
Kadangi taršos arsenu šaltiniai kol kas nėra nustatyti, todėl drauge su vandens tiekėjais ieškome tinkamiausių sprendimų. Mums labai svarbu, kad gyventojus pasiektų tik geros kokybės vanduo, tiekiamas net ir iš mažiausių vandenviečių“, – komentavo VMVT direktorius Darius Remeika.
Įvertinus tyrimų rezultatus, VMVT įpareigojo vandens tiekėjus sustiprinti vandens rodiklių stebėseną bei dažniau atlikti laboratorinius tyrimus, investuoti į vandens gerinimo priemonių (filtrų, nugeležinimo įrenginių ir pan.) įrengimą.
Arseno šaltinis – nežinomas
Šiuo metu nė viena valstybės institucija ar tarnyba tiksliai nežino, kaip lietuvių geriamame vandenyje atsirado normą viršijantis kiekis arseno, kiek dar yra vietų, kuriose vandens tarša viršija normas, pranešima rašo Žemės ūkio ministerija.
„Situacija tikrai kelia nerimą. Po pasitarimo pasidarė akivaizdu, kad ir šiandien tiksliai nėra žinoma, kokiame skaičiuje savivaldybių geriamas vanduo daugiau nei leistina užterštas arsenu. Nė viena įstaiga negali pasakyti, koks yra taršos šaltinis, jo kilmė, paplitimo mastas.
Galų gale ne visi, kas privalo, atlieka tiekiamo vandens užterštumo arsenu tyrimus, o būna ir taip, kad skirtingi to paties mėginio tyrimų rezultatai labai skiriasi. Tokia situacija netoleruotina ir būtina kuo skubiau atlikti išsamų taršos monitoringą visoje Lietuvoje“, – po pasitarimo kalbėjo žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.
Vis dėlto vandens tiekėjai atkreipė dėmesį, kad skirtingos laboratorijos tame pačiame mėginyje gali rasti 3 kartus besiskiriantį arseno kiekį – nuo 11 µg/l iki 33 µg/l). Taigi, kyla klausimų ir dėl jų tyrimų patikimumo.
Geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja: Aplinkos ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; VMVT; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; savivaldybių institucijos; Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Arseno, kaip ir daugelio kitų cheminių medžiagų, nedideli kiekiai gamtoje aptinkami natūraliai. Tačiau, kaip nurodoma Europos Komisijos reglamentuose, neorganinis arsenas sukelia ne tik odos vėžį, bet ir plaučių, šlapimo pūslės vėžį, kitas ligas.
