Labai norėjau nueiti į savo mėgstamo, deja, jau mirusio, atlikėjo Donato Čižausko atminimo koncertą. Tačiau nepavykus laiku įsigyti bilietų iš anksto, jo koncerto dieną atidžiai sekiau visus naujienų portalus. Kokio grožio renginys tai buvo: kaip stengėsi atlikėjai, kiek jautrumo įnešė scenoje pasirodę šeimos nariai, o kur dar tie jautrūs dainų žodžiai...
Užteks tylėti
Deja, ne visiems lietuviams užteko pagarbos žmogui tiesiog pasidžiaugti ir patylėti. Ir užteks apie jų elgesį tylėti. Atsirado komentatorių, kurie liejo tulžį, kiek tik galėjo: tai jiems šviesų per mažai, tai Donato nuotraukų vos kelios buvo, tai matai prisiminimų per mažai kolegos pažėrė...
Perskaičiau Valinsko atkirtį tokiems komentatoriams ir nesusilaikiau, net ašaros pabiro. Arūnas Valinskas net pats sako, kad čia neturėjo būti pagrabas, čia turėjo būti jaukus, šiltas koncertas, kuris buvo skirtas Donatui. Taip ir buvo.
Kodėl jūs taip elgiatės? Kodėl pilate piktus komentarus?
Koncertas buvo tikrai nuostabus, o mes lietuviai vis dar nemokame tyliai pagerbti, pasidžiaugti už tokį renginį. Tik pykti ir pykti mums norisi, o gaila...
Autorius: skaitytoja Vilė
