Aš kartais pagalvoju, kad mes, žmonės, gyvename kaip tikri išpuikėliai – sugebame problemą susikurti lygioje vietoje. Norime didesnių namų, galingesnės mašinos, daugiau kelionių, turtų arba prabangos.
O kai kurie žmonės nori tiesiog gyventi. Jei užsuktume į ligonines, suprastume, kaip viskas laikina ir kaip jokie turtai neatstos troškimo gyventi.
Ašaros byra
Ašaros byra rašant apie tai, kokį skausmą patyrė Mėjos mama, kuri neseniai palaidojo savo paauglę dukrą, kuri sirgo onkologine liga.
Dar daugiau – neseniai mirė ir antrasis jos vaikas, vos kelių mėnesių kūdikis.
Va čia tai gyvenimo išbandymai, va čia tai baisus likimas.
Ir ne kažkokios instagraminės skyrybos, ne skundai dėl prasto maisto restorane ar per pigi suknelė yra didžiausia gyvenimo bėda. Skaudžiausia yra, kai iš tavęs pasiima brangiausius žmones, kurie niekada nebegrįš.
Nesinori pamokslauti, tačiau taip norisi paprašyti visų išmokti vertinti tai, ką turime. Išmokti vertinti, mylėti, branginti tuos, kurie yra šalia mūsų, nes niekada nežinai, kuri diena gali būti paskutinė.
Autorius: skaitytoja Vilija
