Sūnų pagimdžiau prieš kelis mėnesius – esu kūdikėlio mama, stebiu kiekvieną jo atodūsį, saugau, rūpinuosi ir niekaip nesuprantu, kas galėtų dėtis moters galvoje, kad ji imtų žudyti ar išvis pakelti ranką prieš savo kūdikį.
Aišku, aš žinau, kad gali būti pogimdyvinė depresija, tačiau tam vaikučiui jau ketveri metukai – kažin, ar tai užsitęsusi depresija mamai? O gal tai tam tikra liga? Kad ir kas bebūtų, nepateisinama.
Kita vertus, dar baisiau yra tai, ką vėliau perskaičiau socialiniuose tinkluose. Pasirodo, moterys nevaldomai puola, net siūlo mirties bausmę tai mamai. Negaliu tylėti...
Kodėl jūs taip elgiatės?
Aš suprantu, kad nėra pateisinimo, bet kuo jūs geresni už ją? Kodėl jūs linkite jai mirties, prakeikiate? Gal jau laikas apsidairyti savo aplinkoje – gal pasižiūrėkime, kas gyvena šalia?
Gal tai mamai, kuri kasdien stumia vaiko vežimėlį parke, reikia pagalbos? Gal ji verkia ne dėl to, kad naktis bemiegė, o dėl to, kad jai pogimdyvinė depresija ir ji nekenčia pasaulio?
Gal jau metas atsigręžti į savo artimą aplinką ir pasižiūrėti, kas gyvena šalia ir ištiesti pagalbos ranką?
Baisu net pagalvoti, kad mes siunčiame prakeiksmus svetimiems žmonėms net nežinodami ir neįsigilindami nei į detales, nei į aplinkybes.
Autorius: skaitytoja Vilija
