Du suaugę žmonės, draugaujantys beveik du metus, kraustosi gyventi kartu. Kas čia keisto? Absoliučiai nieko, įprastas gyvenimiškas žingsnis, kuris labai suprantamas.
Galima pasidžiaugt – žmonės apsisprendė pakelti santykius į kitą lygį, nes kaip ten bebūtų, gyvenimas kartu, bendra buitis šiek tiek keičia santykius. Ir va teisingai Asta sakė, kad abu gerai apsvarstė tokį sprendimą, abu žinojo, ko nori, tai ir išsirinko namus tokius, kuriuose jiems būtų gera ir patogu.
„Pasakysiu viską, ką galvoju“
Bet jau komentatoriai tai atrodo niekada gyvenime nemylėję arba jau seniai pamiršę tą džiaugsmą ir jauduliuką prieš apsigyvenant kartu su mylimu žmogumi – burba, putojasi, tai jiems kliūna, iš kokių pinigų mokės, tai kam tokio dydžio namai.
Klausykit, ar jums ten reikės gyventi? Ar jums už nuomą mokėt? Kad tik prie kažko prisikabinti – ot kai kurie neturi gebėjimo palaikyt liežuvio už dantų.
Tai ir aš nelaikysiu, nepatylėsiu, pasakysiu viską, ką galvoju: nustokim kaišiot nosis į kitų gyvenimus, pinigines ar lovas, ne mūsų čia reikalas, iš kokių pinigų jie gyvens ar kiek ten tų kambarių namuose bus. Faktas čia vienas – žmonės gyvens kartu, valio, pasidžiaukim, tegyvuoja meilė!
Pasiskaičius komentarus taip pagalvojau: o tai jūs kokiuos namuos gyvenat? Matyt, kokiuose nepatogiuose, kad, kaip mano baba sakydavo, pavydas bambą graužia. Gyvenkit savo gyvenimėlius, rūpinkitės savo namais, savo gerbūviu, o Deividui su Asta sėkmės ir gražaus naujo gyvenimo etapo.
Autorius: skaitytoja Jovita
