Vienas nuostabus produktas kartais nepelnytai lieka nepastebėtas parduotuvėse, nes dauguma apie jį mažai težino. Tai puikioji imbiero šaknis. Kuo gi ji tokia vertinga?
Mano draugė, gyvenanti Vokietijoje, pasidalino savo patirtimi, kaip ji naudoja šią vertingą šaknį, be kurios neįsivaizduojama rytietiška virtuvė, kurią plačiai taiko ir medicina.
Jai (o dabar ir man) labiausiai patinka šviežias imbieras, turintis ypatingą skonį ir malonų aromatą. Imbieras buvo populiarus dar tarp carinės Rusijos virėjų. Jį naudojo, gaminant antrus patiekalus. Savo naudingomis savybėmis imbieras artimas česnakui, jis taip pat stiprina imunitetą, nugalabija kenksmingus mikrobus. Tačiau, skirtingai nei česnakas, maloniai kvepia. Šioje šaknyje yra daugybė naudingų amino rūgščių, mikroelementų, eterinių aliejų (apie 3%).
Indijoje imbiero galite rasti praktiškai visuose patiekaluose, kur jis sėkmingai dera su kitais prieskoniais. Draugė keliaudama po Indiją įsitikino, kad vietinį maistą, nors ir nedideliais kiekiais, kadangi mūsų skrandžiui jis neįprastai aštrus, valgyti būtina. Nes jis puikiai padeda ne tik ištverti karštį, bet ir aplinkui tvyrančioje netvarkoje gelbsti organizmą nuo daugybės įvairiausių bakterijų ir mikroorganizmų. Tame nemažas mūsų neišvaizdžiosios šaknelės indėlis – imbieras puiki priešbakterinė priemonė.
Japonai savo įžymioje žuvies patiekalų virtuvėje, taip pat naudoja imbierą, ypač gamindami suši. Japonijos virėjų nuomone, imbieras turi dar vieną ypatybę, – jo labai nemėgsta kirmėlės. Ir nors jūros žuvyje parazitų yra žymiai mažiau, nei upės, imbieras – tai papildoma apsauga gaminant suši iš žalios žuvies.
Imbieras gerina virškinimą ir padeda atsikratyti toksinų, galinčių patekti į virškinamąjį traktą. Todėl pavyzdžiui, Ajurvedoje siūloma prieš pietus suvalgyti arbatinį šaukštelį tarkuotos šviežios imbiero šaknies su šlakeliu citrinų sulčių, prieš tai viską šiek tiek pasūdžius.
Besisvečiuodama pas tą pačią draugę aš buvau stipriai peršalusi, sloga, temperatūra, o atostogos tik įsibėgėjo... Po to, kai arbata su imbieru jau kitą dieną mane pakėlė ant kojų, ir aš pamėgau šią šaknį. Ir dabar grįžusi namo visada turiu šviežio imbiero, arba bent jau arbatos su juo.
Savo namų virtuvėje imbierą galima naudoti susmulkinus ir užplikius termose kartu su serbentų lapais ir juodąja arbata. Aš tiesiog iš vakaro užplikau šaknies gabalėlį verdančiu vandeniu ir visada turiu rytais puikią priemonę, kuri pažadina mano „ilgai miegantį“ skrandį. Tokia, karstelėjusią citriną primenanti, arbatėlė išmokė mane laiku papusryčiauti.
Dar galima supjausčius imbierą gabalėliais apkepti su sviestu (taip daro Indijoje), ir dėti į patiekalus. Labai skanu, naudinga ir puikus aromatas.
Ši šaknis yra viena sudėtinių Tibeto gydomosios arbatos dalių. (Tos pačios, kuria mane išgydė draugė). Toje arbatoje yra 8 komponentai. Ji puikiai tinka peršalus, susirgus ūmiais respiratoriniais susirgimais, angina.
Tibetietiška arbata
Norint paruošti 1 litrą arbatos reikės:
pusės litro pieno (1,5%-2,5 % riebumo);
pusės litro vandens;
10 – 11 vnt. gvazdikėlių;
9 – 11 vnt. kardamono (susmulkinti kartu su gvazdikėliais);
0,5 arbatinio šaukštelio džiovinto imbiero arba 1 valgomojo šaukšto šviežio smulkinto imbiero (aš rekomenduoju šviežią).
0,5 arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto;
2 arbatinių šaukštelių žaliosios arbatos;
1 arbatinio šaukštelio juodosios arbatos.
Kaip ruošti arbatą:
Į emaliuotą puodą supilkite vandenį ir pastatykite ant ugnies.
Ten iš karto paeiliui suberkite: gvazdikėlius, kardamoną, sausą imbierą ir žaliąją arbatą.
Virkite 1 minutę.
Tada supilkite pieną.
Po to suberkite juodąją arbatą ir šviežią smulkiai supjaustytą imbierą (jei prieš tai nebėrėte džiovinto).
Viskam bepradedant virti puode turi atsidurti ir muskato riešutas.
Dabar tegu arbata šiek tiek paverda, pavirė? Gerai, išjunkite.
Tegu dar 5 minutes nusistovi.
Pabaigai gėrimą perkoškite ir supilkite į keramikinį indą.
Gerti reikės ryte, ant tuščio skrandžio, be cukraus ir kokių kitų pagardinimų. O po to dar ir nepusryčiauti.
Dabar, kai orelis palankus ŪRS, šviežias imbieras padės apsisaugoti nuo ligos. Mažas gabalėlis imbiero puikiai pasirūpins gerkle ir burna, jei nulupę nuo imbiero šaknies odelę, palaikysite jį burnoje ir pačiulpsite, jausdami lengvą pažnaibymą. Kai eterinių aliejų ir gydomųjų komponentų poveikis sumažės, tą gabalėlį burnoje reikės šiek tiek krimstelti.
O jei skauda dantį, tai toje vietoje sukramsnotas imbiero gabalėlis pastebimai sumažins skausmą. Imbieras nužudys kenksmingus mikrobus, be to nuo jo jūsų burnoje liks labai malonus kvapas. Kramtydami imbierą galite drąsiai eiti pas odontologą, arba... į pasimatymą.
