„Aš galiu būti gyvas komplimentu du mėnesius“ – Markas Tvenas
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Praeitoje dalyje trumpai apžvelgėme pagrindinę santykių problemą – skirtingas meilės kalbas – bei nustatėme, kad yra penkios pagrindinės meilės kalbos. Supratome, kad išmokę jas, galėsime stipriai pagerinti santykius su savo antrąja puse.
Šioje dalyje pristatysime pirmąją ir vieną svarbiausių meilės kalbų – palaikymo žodžius. Ne kartą esamę girdėję pasakymą „žodžiai gydo, žodžiai žeidžia“. Tik nuo jūsų žodžių priklauso, ar santykius gydysite, ar juos sugadinsite visiems laikams.
Palaikymo žodžiai
Vienas iš būdų, kaip išreikšti meilę emociniame lygmenyje, yra kalbėti pakylėjančius žodžius. Senųjų hebrajų išminties knygos Saliamonas rašė: „Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje“. Daugelis porų dar nesuvokė, kokią milžinišką galią turi viens kito palaikymas žodžiais.
Komplimentai arba įvertinimo žodžiai puikiai perteikia meilę. Geriausia juos jungti į paprastus sakinius, kaip antai: „Su šiuo kostiumu tu atrodai nuostabiai“, „Oho, vilkėdama šią suknelę tu visada atrodai gražiai“.
Kas atsitiktų emociniam santuokos klimatui, jei vyras ir žmona nuolat girdėtų tokius žodžius? Klimatas ilgainiui labai pagerėtų.
Drąsinimo žodžiai
Komplimentų sakymas yra tik vienas iš daugelio būdų išreikšti sutuoktinio palaikymą žodžiais. Žodis „drąsinti“ reiškia „įkvėpti drąsos“. Mes visi jaučiamės nesaugūs vienoje ar kitoje srityje. Mums trūksta drąsos, ir šis trūkumas dažnai būna kliūtis pasiekti ir daryti tai, ką norėtumėte.
Tikriausiai jūsų sutuoktinis turi neatsiskleidusį potencialą vienoje ar kitoje gyvenimo srityje. Galbūt tą potencialą pažadins jūsų drąsinantys žodžiai? Gal sutuoktiniui reikia užsirašyti į kursus, kur būtų ugdomi jo gebėjimai? O gal jūsų vyrui reikėtų sutikti žmonių, kuriems sekasi toje srityje ir kurie gali duoti jam patarimų, ką daryti toliau.
Įsidėmėkite, kad aš nekalbu apie prievartą. Aš kalbu apie sutuoktinio drąsinimą lavinti tą pomėgį, kurį jis parodė turįs. Kai kurie vyrai verčia žmonas numesti svorio. „Aš raginu ją“, – pasakytų vyras, bet žmonai tai skamba kaip smerkiantys žodžiai. Tik tada, kai žmona nori numesti svorio, galite ją drąsinti.
Norint padrąsinti, reikia įsijausti ir matyti pasaulį sutuoktinio akimis. Pirmiausia turime suprasti, kas yra svarbu jam. Tik tada galėsime jį padrąsinti. Drąsinančiais žodžiais mes perteikiame štai ką: „Aš žinau. Man rūpi tai. Aš esu su tavimi. Kuo galiu padėti?“ Stengiamės parodyti, kad tikime juo ir jo sugebėjimais. Mes vertiname ir giriame jį.
Malonūs žodžiai
Meilė yra maloni. Taigi, norėdami perteikti meilę žodžiais, turime vartoti juos malonius. Kalbu apie tai, kaip mes juos sakome. Tie patys žodžiai gali turėti dvi skirtingas reikšmes priklausomai nuo to, kaip juos ištarsime.
Sakinys „aš myliu tave“, pasakytas maloniu ir švelniu balsu, bus nuoširdžios meilės išraiška. O ką pasakytume apie tokią intonaciją: „aš myliu tave?“ Klaustukas keičia šių trijų žodžių reiškmę. Kartais mūsų žodžiai byloja viena, o balso tonas – ką kita. Mes siunčiame dviprasmę žinią.
Sutuoktinis paprastai sprendžia apie ją iš mūsų balso tono, o ne iš žodžių. Sakinys „mielai suplausiu šį vakarą indus“, pasakytas irzliu tonu, nebus suprantamas kaip meilės išraiška. Priekaištas „aš jaučiuosi apvilta ir įžeista, kad nepasisiūlai padėti man šį vakarą“, sakomas atvirai ir maloniu balsu, gali būti net meilės išraiška.
Kalbėjimo maniera labai svarbi. Senovės išminčius yra pasakęs: „Švelnus atsakymas atitolina pyktį.“ Kai įpykęs ir įsižeidęs sutuoktinis svaidosi žodžiais, jūs, nusprendęs išlikti mylintis, nepriekaištausite jam su dar didesniu įkarščiu, bet atsakysite švelniai.
Nuolankūs žodžiai
Meilė prašo, o ne reikalauja. Kai reikalauju ko nors iš savo vyro, tampu jai lyg mama, o jis – lyg vaikas. Trejų metų sūnui tėvas pasako, ką šis turėtų, o iš esmės privalėtų daryti. Tai būtina, nes trejų metų pyplys dar nežino, kaip plaukioti klastingais gyvenimo vandenynais.
Santuokoje mes esame lygūs partneriai. Be abejo, nesame tobuli, bet mes suaugę žmonės ir partneriai. Jeigu norime išsaugoti artimus santykius, turime žinoti kito troškimus. Jeigu trokštame mylėti vienas antrą, turime žinoti, ko nori kitas.
Labai svarbu, kaip mes išreiškiame tuos troškimus. Jeigu jie įgyja reikalavimo formą, dingsta intymumas ir tai atstumia sutuoktinį. Bet jeigu prašymais parodome savo poreikius ir norus, tuo atitinkamai nukreipiame partnerį, o ne keliame jam ultimatumus.
Prašydami parodote sutuoktiniui, kad vertinate jo gebėjimus ir jį patį. Iš esmės tuo pasakote, kad jis turi arba gali padaryti tai, kas jums yra svarbu ir ką vertinate. Reikalaudami tampate tironu. Sutuoktinis tada jaučiasi nuvertintas. Prašymas palieka vietos pasirinkimui.
Kitoje straipsnių ciklo dalyje aptarsime antrąją meilės kalbą – laiko leidimą kartu.
Vitalija Čižauskaitė
