Mamytės, kurios vis paskaito patarimų tikriausiai kartais susiima už galvos ir nebežino, kuo tikėti ir kuo remtis... Žinoma, informacijos tiek daug, kad turbūt geriausia tiesiog pasikliauti savo širdimi ir iš džiaugsmo spindinčiomis mažylio akelėmis.
Neketiname primesti ir šių patarimų, tačiau juos surinkome, remiantis įvairiais tyrimais, psichologų rekomendacijomis, tad manome, kad į juos atsižvelgti tikrai galima! O ir paskaičius suprasite, kad visa tai itin žmogiška ir paprasta...
Prieš porą metų atliktas tyrimas rodo, jog vaikams su kuriais tėvai nuolat juokaudavo (pavyzdžiui, mažiems parodydavo juokingą grimasą ar iškišdavo liežuvį), net juos draugiškai pašiepdavo, buvo lengviau susibendrauti su bendraamžiais, jie nesunkiai susirasdavo naujų draugų, tapdavo grupės lyderiais.
Pozityvumas!
Apklausiant ir tiriant darželių peštukų, nuolat konfliktuojančių su kitais vaikais, šeimas buvo išaiškinta, kad šiems vaikams būnant kūdikiais jų tėvai smarkiai pykdavosi, nepaisant to, kad pyktis ir nebuvo nukreiptas prieš vaiką, tai turėjo įtakos jo psichologijai. Visi pykstamės, tačiau to griežtai negalima daryti prie vaikų, net ir prie tų, kurie dar guli lopšyje.
Atlaidumas sau!
Daugybė tyrimų rodo, kad savigrauža ir viduje laikomos problemos yra tiesiausias kelias į psichologines problemas. Tas itin būdinga mamoms, kurios, jausdamos atsakomybę prieš savo mažylį, visad stengiasi būti stipriomis, yra linkusios save kaltinti dėl vaiko nesėkmių. Išmokite sau atleisti, surasti su kuo pasikalbėti, atvirumo (ir net silpnumo) akimirka nepaverčia jūsų nei silpnu žmogumi, nei bloga mama.
Paleiskite juos!
Vykdant apklausas universitetuose buvo pastebėta, kad studentai, kurių tėvai niekaip jų nepaleidžia, skatina kartu gyventi arba itin dažnai grįžti į tėvus namus, nuolat skambina jaučiasi suglumę, juos kamuoja nerimas, tai neretai turi įtakos ir jų studijų rezultatams. Suprantama, kad skauda, kai vaikas palieka gimtuosius namus, bet juk skaudėtų dar labiau jeigu jo gyvenimas nesusiklostytų ir jis būtų nelaimingas.
Ir svarbiausia... Pažinkite savo vaikus!
Abnormal Child Psychology žurnale buvo išspausdintas tyrimas, kuris atskleidė, kad tėvai, skiriantys kasdienę dėmesio dozę savo vaikams, paisantiems jų noro ir neprimetantys savo valios sprendimuose (pavyzdžiui, kokį būrelį lankyti arba, kokią studijų kryptį rinktis) augina žymiai laimingesnes atžalas! Griežtesnių tėvų vaikai net dvigubai labiau linkę į nerimą, net depresiją. Mokslininkė Liliana Lengua iš Vašingtono universiteto taip pat teigia, kad ypatingą dėmesį tėvai turi kreipti į paprasčiausią pokalbį, stengiantis vaiko neteisti, o skatinti jį patį ieškoti argumentų, kodėl jis pasielgė vienaip ar kitaip.