Pagrindinės to priežastys – susidaręs drėgmės perteklius ir netinkamas vėdinimas, kurios gali kilti ir dėl namo konstrukcinių trūkumų, ir dėl gyventojų sprendimų.
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir nedidelis pelėsis gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos gyventojo sveikatai. Todėl pastebėjus pirmąsias užuomazgas, būtina imtis tinkamų priemonių.
Kaip teigia būsto administravimo priežiūros bendrovės „Ozo miestas“ techninis prižiūrėtojas Povilas Lysiukas pagal vietas, kuriose „apsigyveno“ pelėsis, galima numatyti jo atsiradimo priežastis ir kokių prevencinių veiksmų imtis.
1. Pelėsis vidinių sienų kampuose.
Dažniausia to priežastis – nepakankamas buto vėdinimas. Neturėdami savo bute ar namuose vėdinimo ar rekuperacinės sistemos ar kitos papildomos įrangos, patalpas galite išvėdinti tiesiog pravėrę langus. Tačiau tą būtina daryti reguliariai. Efektyviausią rezultatą pasieksite, jei juos atidarysite keletą kartų per dieną ir padarysite skersvėjį – taip užtikrinsite didesnę oro cirkuliaciją.
„Vėdinimas labai svarbus kai orai lauke pradeda drėkti, yra vėsoka, o šildymas dar neįjungtas – tai puikios sąlygos veistis pelėsiui. Tačiau išvėdinti patalpas turėtumėte nepamiršti ir žiemą. Jei namie nuolat būna šeimos nariai, minimaliam vėdinimui užteks bent kelis langus palikti mikroventiliacijos padėtyje“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad drėgmės kiekis bute gali priklausyti ne tik nuo išorinių, bet ir nuo vidinių šaltinių – pavyzdžiui, nesandarių vamzdžių, atvirų vandens erdvių, pavyzdžiui, laikomo akvariumo. Tuo tarpu kondicionieriai, radiatoriai mažina drėgmę.
2. Už baldų besikaupiantis pelėsis.
Labai dažnai senesniuose, prastai apšiltintuose pastatuose pelėsis kaupiasi už baldų, kurie pastatyti prie išorinių namo sienų. Ypač, kai šie maksimaliai pristumti prie sienos, nepaliekant nė kelių centimetrų tarpo.
„Nepalikus tarpo tarp spintos ir galinių namo sienų, ten nevyks oro judėjimas. Viduje esanti drėgmė kondensuojasi ant šalčiausių paviršių, todėl prie užstatytų išorinių namo sienų susidaro palanki vieta kauptis drėgmei bei augti pelėsiui. Norėdami šito išvengti, nežymiai atitraukite spintas, palikdami bent 2-3 cm tarpą, kad vyktų ventiliacija“, – pataria „Ozo miesto“ specialistas.
3. Vonios ir virtuvės patalpų pelėsis.
Virtuvė, tualetas, vonia – tai patalpos, kuriose drėgmės būna daugiau, nei kituose buto kambariuose. Šiose patalpose būtina ventiliacijos sistema. Jeigu ji yra, bet pelėsis vis tiek kaupiasi, patikrinkite, ar ventiliacijos angos ir grotelės yra švarios. Mat ilgainiui jos apsineša dulkėmis ir voratinkliais, o dėl nepriežiūros tampa nepralaidžios orui. Dar dažnesnis valymas reikalingas, jeigu angose yra įmontuoti tankūs sieteliai nuo uodų.
Anot P. Lysiukas, vonios, tualeto bei virtuvės patalpose apskritai vertėtų turėti įrengtus ventiliatorius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis daugiabučių gyventojų virtuvėse turi įrengtus garų rinkiklius, kurie pajungti į vėdinimo kanalą. Daugumoje jų konstrukcijų įmontuotas atbulinis vožtuvas, kuris atsidaro tik gartraukiui veikiant. O tai reiškia, kad visą laiką, kai jis išjungtas, patalpa lieka be natūralaus vėdinimo.
Vonios kambariui, pasak „Ozo miesto“ atstovo, geriausias sprendimas – ventiliatorius su drėgmės davikliu ir laiko matuokliu. Kai tik patalpoje bus per daug drėgna, tokia sistema įsijungs automatiškai. Tad nereikės sukti galvos dėl rasojančių veidrodžių, nedžiūstančių skalbinių ar plytelių tarpuose mėgstančio atsirasti pelėsio.
Beje, užtikrinant oro ir drėgmės ištraukimą ventiliatoriumi ar gartraukiu, reikia pasirūpinti ir šviežio oro padavimu į butą pavyzdžiui, bent kuriam laikui palikti mikroventiliacinį vėdinimą.
4. Pelėsis kaupiasi ant langų, balkono durų angokraščių.
Taip dažniausiai nutinka dėl nepakankamai apšiltintos angos tarp staktos ir sienos, langų montavimo metu. Tokiu atveju, šioje vietoje atsiranda šilumos nuotėkis, padidėja drėgmė, ir to padariniai: irimo požymiai aplink langus ir duris ar pelėsio atsiradimas.
Nereikėtų pamiršti, jog nedideli tarpai tarp sienų ir langų staktos turėtų būti, nes dėl šilumos ar kitokių veiksnių metalinės konstrukcijos plečiasi, traukiasi ir langas „juda“. Tačiau svarbus yra kokybiškas jų apšiltinimas.
5. Apipeliję išorinių sienų kampai.
Dažniausiai su šia problema susiduria blokinių daugiabučių namų gyventojai, nes siūlės tarp blokų tampa nesandarios, ilgainiui nusidėvi ir apdailos sluoksnis. Dėl šių priežasčių pro kiauras ertmes prarandama šiluma, gyventojas gali netgi pajusti į namus pučiantį vėją – tai pirmiausia paveikia kampinius butus žiemą.
Įtariant siūlių problemą patartina kreiptis į būsto administratorių, nes siūlių problema trumpuoju periodu sprendžiama jų sandarinimu, bet iš principo ji signalizuoja, kad reikėtų atlikti kokybišką fasado remontą.
6. Viršutiniuose namo aukštuose pelija butų išorinių sienų ir lubų kampai.
Jeigu pelėsio problema fiksuojama tik daugiabučio viršutinių aukštų patalpose, ji gali būti susijusi su stogo konstrukcijos pralaidumu. Vėlgi, tokiam įvertinimui jau reikia specialistų pagalbos.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kaip sumontuoti namo parapetai (stogo kraštų skardinė apdaila). Jei ne pagal visus reikalavimus, yra kiaurymių – atradote pelėsio plitimo priežastį. Teisingai atlikus stogą atitveriančios sienelės apšiltinimo darbus, naudojant efektyvias medžiagas, galima sumažinti šilumos tiltą, per kurį iš pastato vidaus šiluma išeina į išorę, o drėgmė patenka į vidų. Tai ypač aktualu prasidėjus lietingajam ar šaltajam sezonams.
Be to, plokštiems stogams būtina funkcionali lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuvedimo sistema, kad jis neužsilaikytų ant stogo viršaus ir taip neprasiskverbtų į vidų bei nesukeltų drėgmės pertekliaus.
