Vis dažniau loveliuose ar pastatomuose vazonuose pražysta daugelio močiučių gėlėmis vadinamos pelargonijos, augalų mylėtojų akis patraukia ir begonijos. S. Stanislavičė turi paprastą paaiškinimą, kodėl šios gėlės tokios mėgiamos:
„Žmonės pradėjo ieškoti tokių augalų, kurie būtų atsparūs visokioms gamtos negandoms, kad nereikėtų būti prisirišus prie pastovaus jų laistymo, priežiūros ir tuo pačiu žydėtų visą vasarą iki pat šalnų.
Kas gyvena daugiabučiuose arba savo namuose ir turi lovelius, pastatomus vazonus, pelargonijos ir begonijos yra puikus pasirinkimas.“
Pelargonijoms tinka saulė, begonijoms – pavėsis
Kalbėdama apie pelargonijas, sodininkystės ekspertė pažymi, kad pačios populiariausios yra svyrančios pelargonijos.
„Svyrančios pelargonijos būna, kaip aš vadinu, pilnavidurės, kurios formuoja apvalias galvas ir daugiau svyra nuo žiedų svorio. Jos nusvirdamos pasiekia 40-50 cm ir visada atrodo labai pilnos, iš toliau žiūrint primena rožių krūmelį.
Kitos yra vadinamos kaskadinės arba skydalapės pelargonijos, kurių žiedeliai yra tarsi drugeliai. Jos gali nusvirti iki 60-80 cm, žiedeliai pavieniai, bet gausiai žydi, uždengia praktiškai visus lapus ir peržydėjus žiedai patys labai gražiai nukrenta, nereikia jų skabyti“, – vardijo S. Stanislavičė.
Pelargonijos puikiai auga saulėtose vietose, nebijo vandens trūkumo, kurį laiką gali būti nelaistomos, nes jas paliejus vėl atsigauna ir džiugina žiedais.
Daliniame pavėsyje arba pavėsyje geriau sodinti begonijas, jos yra puikus pasirinkimas, jei namai arba balkonas yra rytinėje, vakarinėje ar šiaurinėje pusėje.
„Juolab, kad begonija taip pat sėkmingai gali pakelti sausrą, ji puikiai išgyvena. Jai geriau šiek tiek mažiau vandens nei vandens perteklius, nes jam esant puola puvinio ligos“, – priminė pašnekovė.
Laistykite atsižvelgdami į sąlygas
Viena dažniausiai sutinkamų yra krūminė begonija, formuojanti krūmelį, kuris užauga iki 25-40 cm, tačiau retais atvejais gali pasiekti ir 60-80 cm, ypač, jei gausiai laistoma, o oras yra karštas.
Kitos daugelio pamėgtos yra svyrančios begonijos, formuojančios liaunas šakutes, kurios užsibaigia žiedais ir gražiai nusvyra iki 50-70 cm.
„Tiek krūminė, tiek svyranti begonija augina gumbus, kuriuos galime puikiai išsisaugoti kitiems metams.
Tą daryti reikėtų jau po pirmųjų šalnų: kada nušąla visa antžeminė dalis, galima iškasti iš vazonėlio suformuotus gumbelius, nupjauti likusią stiebo dalį, gumbus apdžiovinti, vėliau sudėti į dėžutę ir laikyti vėsioje, bet sausoje vietoje“, – pataria sodininkystės ekspertė, tačiau primena, kad vėsioje vietoje temperatūra turi būti teigiama, o ne minusinė.
Lietuvių pamėgtos ir visadžydės begonijos, vadinamieji ledinukai, žydintys smulkiais žiedeliais. Šios gėlės puikiai tinka sodinti kapuose ar retai lankomose sodybose, nes nebijo sausrų ar vėjų.
Jos gumbų neformuoja, tačiau subrandina sėklas, iš kurių kitąmet galima užsiauginti ledinukų. Vis dėlto, sėti reikėtų anksti, maždaug sausio mėnesį, jei norite, kad žiedus sukrautų Tėvo dienai.
Sodinant vienmetes gėles S. Stanislavičė pataria duobes praturtinti paprasčiausiomis pirktinėmis žemėmis arba kompostu.
Kalbėdama apie laistymą ji pažymi, kad nėra vienos taisyklės, kaip dažnai reikia laistyti augalus – būtina atsižvelgi į vyraujančias oro sąlygas ir dirvos drėgnumą.
„Reikėtų visąlaik laistyti augalą atsižvelgiant į tai, kokia padėtis yra dirvoje. Užtenka pirštą įkišti į žemę ir suprasime, ar jau sausa, ar dar ne.
Be abejo, jeigu sausa, augalą reikia gelbėti ir laistyti. Jei matome, kad dar gali kentėti, yra drėgmės, palaukiame iki kitos dienos ir vėl patikriname.“
Patarė, kuo tręšti
Vazonuose, loveliuose ar kitokiuose induose augančias gėles reikėtų ir patręšti. Jei vienmetės gėlės auga dirvoje, tręšimas nėra būtinas, nes visas reikalingas medžiagas augalas pasiims iš dirvos, per daug dėmesio nereikalaus ir daugiametės gėlės, nes jas sodindami visada pasirūpiname, kad medžiagų užtektų ilgesniam laikui.
„Trąšos tinka visos, kurios skirtos žydintiems augalams, nebūtina pirkti kiekvienai augalų grupei skirtingas, pakaks universalių žydinčių augalų trąšų.
Jeigu yra karšta ir sausa vasara ir mes kas antrą dieną laistome paprastu vandeniu, begonijas, auginamas vazonuose, galime kas antrą laistymą palieti su trąšomis“, – patarė sodininkystės ekspertė.
Kad augalų nenudegintumėte ir nepertręštumėte, rekomenduojama naudoti pusę ant pakuotės nurodytos normos. Tręšti geriausia vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių, nes ant lapų papuolus trąšoms saulė gali augalą nudeginti.
Vis tik, jei vasara lietinga, neprireiks nė liejimo su trąšomis – galima aplink augalą, toliau nuo kerelio, paberti šiek tiek granuliuotų trąšų, o daugiau visą darbą atliks lietus – tirpins trąšas ir augalas bus pastoviai patręšiamas nedideliais kiekiais.
Su kenkėjais ir ligomis kovoti padės naminės priemonės
Kaip ir kiti augalai, pelargonijos ir begonijos nėra apsaugotos nuo ligų ir kenkėjų. Begonijos labai nemėgsta užmirkimo. Kai yra labai šlapia, pradeda ruduoti lapai, stiebelis pūva, juoduoja, krenta žiedai.
Pelargonijas lietingą vasarą gali užklupti miltligė. Jei nenorite su šia liga kovoti cheminiais preparatais, S. Stanislavičė siūlo išbandyti puikią naminę priemonę, kurią pati išbandė miltligei užpuolus rožes:
„Nepadėjo jokie cheminiai preparatai, tad išbandžiau liaudišką priemonę – litras vandens, 100 g parduotuvinio pieno ir keli lašai paprasto jodo iš vaistinės. Nupurškiau rožes ir tai buvo priemonė, kuri sustabdė miltligę ir ją kažkiek panaikino, nes purškimą kartojau kas tris dienas savaitę laiko.“
Pelargonijas taip pat puola amarai. Su šiais kenkėjais taip pat galima kovoti labai paprastu būdu – tereikia vandenį sumaišyti su indų plovikliu, muilu ar šampūnu jo nepagailint ir nupurkšti augalus. Kitas būdas – ant kempinėlės užpilti indų ploviklio, padaryti daug putų ir jas dėti tiesiai ant augalo lapų.
„Tai yra šarmas, kuris užkemša amarų kvėpavimo organus, kurie išsidėstę nugarėlėje. Jie nebegali kvėpuoti ir numiršta. Tačiau būtina tai daryti ne saulėtą dieną, nes muilas, esantis ant augalo, prieš saulę keps, visi lapai ir žiedai gali nudegti, nuruduoti“, – paaiškino pašnekovė.
