Sugriebimo jėga paprastai tikrinama dinamometru, kurį žmogus sugriebia taip, kaip stiklinę, alkūnę prišliejęs prie šono ir laikydamas stačiu kampu. Tada instrumentas spaudžiamas maždaug penkias sekundes. Ištestuojamos abi rankos, paprastai po tris suspaudimus kiekviena ranka, tada imamas vidurkis. Įprastai daugiausia jėgų turi 20–30 metų vyrai, o mažiausiai – vyresnės nei 75 metų moterys. 20–29 metų žmonėms vidutinė sugriebimo jėga yra 46 kg vyrams ir 29 kg moterims. Ji sumažėja iki 39 kg ir 23,5 kg, kai žmogus pasiekia 60–69 metų amžių.
Tyrimai rodo, kad sugriebimo jėga, kuri buvo mažesnė nei vidutinė, palyginti su tos pačios lyties ir amžiaus žmonių, buvo susijusi su širdies nepakankamumo rizika. Mažesnė jėga rodė žalingus širdies struktūros ir funkcijos pokyčius. Tyrimai parodė, kad silpnesnė sugriebimo jėga indikuoja mirtį dėl širdies problemų, mirtį dėl bet kokios kitos priežasties ir patekimą į ligoninę dėl širdies nepakankamumo.
Sugriebimo jėga taip pat gali būti naudinga prognozuojant išgyvenamumą sergant vėžiu. Nors išgyvenamumas grindžiamas kitais veiksniais, tokiais kaip vėžio tipas ir diagnozės nustatymo laikas, vienas tyrimas parodė, kad pacientai turėjo didesnę tikimybę išgyventi nesmulkialąstelinį plaučių vėžį, jei jų sugriebimo jėga buvo didesnė.
Vyrams diagnozuotas storosios žarnos, prostatos ar plaučių vėžys, o moterų krūties ir plaučių vėžys yra susijęs su 60–69 metų žmonių sugriebimo jėgos sumažėjimu penkiais kilogramais. Sugriebimo stiprumo sumažėjimas taip pat buvo susijęs su didesne mirties nuo žarnyno ir tiesiosios žarnos vėžio tikimybe vyrams, ir didesne mirties nuo krūties vėžio tikimybe moterims.
Nutukimas taip pat susijęs su silpnesniu sugriebimu vėlesniame gyvenime. Riebalų buvimas raumenyse ir aplink juos sumažina raumenų efektyvumą. Neseniai atliktas darbas, susijęs su diabetu ir sugriebimo stiprumu, taip pat parodė, kad žmonės, kuriems išsivysto 2 tipo diabetas, turi silpnesnį sugriebimą. Tikriausiai tą lemia tai, kad raumenyse yra riebalų, dėl kurių jie mažiau efektyviai atlieka savo darbą. Laikui bėgant padidėja neveiklumas ir raumenų nykimas.
Su amžiumi jėgos senka. Tyrimai rodo, kad senstant kūnui ir prarandant raumenų masę, sugriebimo jėga mažėja. Senėjimas lemia raumenų masės (ir funkcijos) mažėjimą 1 proc. per metus nuo vidutinio amžiaus. Tai gali lemti iki 50 proc. raumenų masės sumažėjimą iki 80-90 metų amžiaus.
Tačiau senėjimas progresuoja skirtingai. Tai reiškia, kad sugriebimo jėga gali sumažėti dėl su amžiumi susijusių nervų sistemos pokyčių, kai signalai keliauja ne taip greitai, arba dėl rankų raumenų masės praradimo. Kitas tyrimas parodė, kad sumažėjusi sugriebimo jėga vyresniame amžiuje yra susijusi su žemesne kognityvine funkcija.
