Socialiniame tinkle „Facebook“ Virtualus policijos patrulis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sukčiumi, kuris apsimeta „Google“ darbuotoju.
Prisistato kaip konsultantai
Vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp sukčiaus ir žmogaus. Rusiškai kalbantis sukčius, prisistatęs „Google“ darbuotoju, praneša, kad asmens „Google“ paskyra esą yra nulaužta.
Kai žmogus paklausia, ką reikėtų daryti, sukčius pasiūlo neva padėti ir sustabdyti duomenų nutekinimą.
Toliau pokalbyje girdima, kaip sukčius prašo pateikti el. pašto adresą ir paspausti tam tikrą nuorodą. Tačiau vaizdo įraše su sukčiumi kalbantis žmogus pats ėmė apgaudinėti sukčių ir pateikė neegzistuojantį el. pašto adresą.
Sukčius dar ne vieną kartą tikslinosi, koks yra tikslus vyro el. pašto adresas, tačiau rusakalbiui supratus, kad pateiktas el. pašto adresas neegzistuoja, pastarasis greitai nutraukė pokalbį.
Virtualus policijos patrulis įspėja, kad sukčiai taip pat gali apsimesti banko, VMI, policijos darbuotojais.
„Nespauskite nežinomų ar įtartinų nuorodų, išlikite budrūs, sukčiai kalba rusų kalba, neperverskite pinigų nepatikrinę“, – siunčia patarimą policija.
Įspėja dėl plintančios sukčių aferos
Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo trimis taisyklėmis, kaip atpažinti, kad skambina sukčius ir papasakojo apie dabar itin dažnai pasitaikančią jų aferą.
Kad jums skambina sukčiai, dažniausiai išduoda trys paprasti ženklai:
1. Prisistato „Google“ darbuotoju;
2. „Konsultantas“ kalba rusiškai;
3. Teiraujasi prisijungimų ar pin kodų.
Lietuvos policija plačiau papasakojo, kaip veikia šis sukčiavimo būdas ir įspėja – žinoti apie tai būtina, kad apsaugotumėte savo saugumą ir pinigus.
„Sukčiavimų skaičius toliau auga. Dalinamės pastarojo meto tendencijomis, kaip sukčiai išvilioja pinigus:
* Skambina prisistatydami „Google“ arba finansų įstaigų ar policijos darbuotojais. Jeigu prisistato vienos įstaigos, po to pokalbį tęsia tariamai kitos įstaigos atstovai.
* Nurodo, kad nutekinti asmens duomenys, įšaldyta ar užgrobta sąskaita, sustabdytos neteisėtos finansinės operacijos ir pan.
* Gali daryti video skambučius ir rodytis su uniforma. Skambina tiek paprastu telefonu, tiek per „Whatsapp“ ar kitas programėles.
* Prašo atiduoti banko korteles, prisijungimo kodus, atvyksta į namus, arba nurodo jas perduoti „Bolt“ vairuotojams.
* Gali prašyti įsirašyti „Anydesk“ ar kitą programėlę, kuria po to kontroliuojamas nukentėjusiojo įrenginys.
* Įprastai kalba rusų kalba, bet pasitaiko ir lietuviškai kalbančiųjų atvejų.
* Prašo neskambinti policijai, finansų įstaigoms arba paskambinus nesakyti tiesos (pvz. nesakyti, kad banko kortelę paėmė asmenys, nesakyti dėl ko prašoma pakelti išgryninimo limitą, nesakyti, kad jam yra skambinama).
* Nukentėjusiajam įteigiamas nepasitikėjimas policijos ar finansų įstaigomis.
* Prašo atiduoti ir turimus grynuosius pinigus. Prisiminkite šiuos atvejus ir būkite budrūs“, – įspėja Lietuvos policija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
