Šį laišką tau pradėsiu nuo prisistatymo, esu Riebus katinas, kuris mėgsta vaikščioti po įvairias maitinimo įstaigas ir kaskart apsilankęs kažkur brūkštelti apie tai viešą atsiliepimą.
Internetinėse platybėse turiu net kelis sekėjus. Manau kad apie mane būsi girdėjęs ir tu, bet abejoju, kad tu žinai jog man viena iš mėgstamiausių pasaulio virtuvių yra – Sakartvelo virtuvė.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt
Apžvalga
Turiu Kaune pora mylimų vietų, kuriose kartą savaitėje apsilankydavau pavalgyti, bet štai vienai užsidarius pradėjau ieškotis, kuo ją pakeisti.
Tada man google paieškos sistema pasiūlė tamstos maitinimo įstaigą – „Chinkali namai“.
Mane „užkabino“ pavadinimas, nes chinkali – vienas iš skaniausių patiekalų, kuriuos yra tekę valgyti renkantis Sakartvelo virtuvę.
Mano žmona taip pat nėra abejinga tokiam maistui ir ilgai jos įkalbinėti nereikėjo skirti pora valandų kelionei iš Kauno į Vilnių ir atgal. Tad štai mes pas tave svečiuose.
Interjeras pas tamstą kaip ir daugelyje kitų Sakartvelo virtuvę propaguojančių maitinimo įstaigų Lietuvoje, kuklus su daug sienas puošiančių nuotraukų bei paveikslų, kuriose atsispindi Sakartvelo motyvai.
Tik va su švara pas tamsta prastai, tai pastebėjau vos užsukęs į WC patalpą.
Ta pati „švara“ mane pasitiko ir salėje.
Kadangi, kaip minėjau, Sakartvelo virtuvė mano silpnybė, tai meniu vartyti renkantis ilgai mums nereikėjo. Ką valgysime su Katiniene sugalvojome greitai (jei nežinojai, tai Katinienė mano žmona).
Tiesa, kai kitą kartą perspausdinsi naujai meniu, siūlomus visus patiekalus sudėk į vieną ar du A4 formato lapus, saugok mišką, nes dabar nekaip atrodo po kelis patiekalus kiekviename meniu lape.
Aptarnaujantį salės personalą gali atleisti iškart iš darbo, kai tik perskaitysi mano laišką, nes tie, kas mus aptarnavo, tinka tik šunims šieką dalinti.
Na įsivaizduok, tu užsuki į kavinę, iš meniu išsirenki patiekalus, meniu, kaip reikalauja etiketas, užverti, taip parodydamas padavėjai, kad jau išsirinkai, o ji sėdi už baro ir pliurpia su kolege, akivaizdžiai parodydama, kad tave ignoruoja.
Na taip, ji juk nežino, kad tai Riebus katinas, nes jis savo fizionomijos niekur nerodo, tad aptarnauja kaip ir kitus tavo kavinės svečius – atmestinai.
Bet dėka kelių minučių žiūrėjimo jai tiesiai į akis, aš tavo kavinės padavėją palaužiau ir ji su neapykantos darbui persunktu veidu teikėsi prieiti ir priimti užsakymą.
Meniu pasirinkimas
Na o dabar, jei turi silpną širdį, prieš skaitydamas toliau mano laišką, būtinai išgerk kokių širdies lašų.
O geriau pagalvojus ir dviguba dozė nepamaišytų, nes kaip tik dabar pradėsiu pasakoti apie maistą.
Kol raminamieji vaistai nepradėjo veikti, nevarysiu tavęs į visišką stresą ir neviltį ir papasakosiu apie valgytą sriubą.
Sriuba Goriškai – 4,90 eur.
Ši sriuba vienintelė iš tą dieną mūsų skanautų patiekalų, kuri nepadarė gėdos Sakartvelui.
Sultinys puikus, tik tie du gabaliukai avienos atrodė skurdokai. Žinau puikiai, kokia brangi aviena, bet gal vertėtų pamąstyti apie kainos kėlimą, kad ta sriuba būtų lygiai tokia pat, kokią patiekia Sakartvele.
Gruzdintos bulvytės su padažu – 3,50 eur.
Bulvyčių sauja atrodė juokingai toje mažoje lėkštutėje. Suprantu, kad kaina nedidelė, bet porcija mažesnė nei McDonalde, o kainuoja kelis kartus brangiau, o ir bulvytės skoniu nusileidžia.
Bet, kaip supranti, gruzdintos bulvytės nieko bendro su Sakartvelo virtuve ar jų vaišingumu neturi, tad judame toliau.
Odžachuri iš kiaulienos – 7,00 eur.
Kodėl meniu rašai – „Odžachuri iš kiaulienos“, jei porcijoje yra vos keli gabaliukai kiaulienos, o visa kitą turinį pagrinde sudaro taukais permirkę pievagrybiai.
Vadink šitą nesusipratimą – Odžachuri iš pievagrybių, bent tada neklaidinsi svečių.
Antra, kelk kainas ir didink porcijas, nes pirmą kartą valgiau tokį skurdų Odžachuri, kuriame radau vos pora mažų bulvės puselių.
Chačapuri su sūriu ir žalumynais – 9,50 eur.
Chačapuri su kiauliena ir jautiena – 8,50 eur.
Chačapuriams atskirai kiekvieno aptarti negaišiu laiko, trumpai pasakysiu, tas, kas juos gamino, jų gaminti nemoka.
Abu nedakepti iki galo. Jei chačapurio su mėsa tešlą dar iš bėdos kelias dienas nevalgęs ir galėtum valgyti, tai to, kuris buvo su sūriu, tešla per vidurį net šlapavo.
Tikiuosi širdies raminamieji pradėjo veikti, nes dabar pasakosiu apie tai, ką būtų galima vadinti baisiausia, ką Sakartvelo virtuvė siūlo paskanauti – chinkalius.
Chinkali (kiauliena, jautiena) 1vnt. – 1,60 eur.
Tavo virtuvėje gaminami chinkaliai neprilygsta net baisiausiai koldūnų versijai, kurie sukritę guli parduotuvėse ir jų niekas neperka, nes paragavęs kartą juos apeini ratu.
Taip ir su tamstos chinkaliais turėtų būti. Gal gali pasakyti, ką naudojate juose esančios mėsos gardinimui?
Kokia teroristinė organizacija tikrai norėtų įsigyti šį receptą, nes tai galėtų būti skoninių receptorių naikinimo slaptas ginklas.
Po kelių kąsnių aš net mintyse paprašiau atleidimo Šventosios Marijos vardu pasivadinusius prieskonius, kuriems buvau atidavęs baisiausių prieskonių žmonijos istorijoje titulą.
Pasirodo tu, „žalčiukas“, esi sumiksavęs kažką baisesnio nei tie chemikai, ir sprendžiant iš to milžiniško kiekio, kurį tu jų sudėjai į chinkalius, jie kainuoja tau centus, nes pagal skonį ten prieskonių daugiau nei pačios mėsos.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Jei paskaitei šį laišką iki šios vietos, tai dar su tavim ne viskas prarasta ir yra tikimybė, kad gali pasistengęs pagerinti maisto kokybę savo maitinimo įstaigoje.
Bet tam reiktų surinkti visus, kas dirba virtuvėje, ir savo noru ar per prievartą išvežti keliems mėnesiams į Sakartvelą mokymams.
Nors geriau pagalvojus ir prisiminus, ką mes skanavome, kelių mėnesių neužteks, vežk juos keliems metams.
Aišku ir būtinai atleisk tą nelaimingą padavėją, nes jokios meilės darbui ji nedemonstruoja.
Jei jai nurenkant stalą kilo klausimas, kodėl nepalikau nei cento arbatpinigių, tai po šio teksto tokių klausimų tikiuosi jai nekils.
O mes ką, sumokėję kiek daugiau nei 40 eurų namo į Kauną išvažiavome alkani.
Tad žemiausiu balu vertindamas tamstos įstaigą, siūlyčiau gerai pasvarstyti apie maitinimo įstaigos pavadinimo keitimą, nes pasivadindamas „Chinkali namai“ tu darai gėdą Sakartvelo virtuvei.
Geriau pagalvojus pavadinimas – „Sakartvelo gėda“ geriausia, kas šiai dienai tinka tamstos įstaigai.
Tad priimk kritiką, susistyguok kolektyvą ir gal kada aš sugrįšiu, nes, kaip ir minėjau, Sakartvelo virtuvė man labai patinka.
P. S. Katinienė, besirūpinanti žiemot Lietuvoje likusiais paukščiais, paprašė chačapuri sudėti išsinešimui. Planas buvo grįžtant bent paukščius palesinti.
Bet pakeliui namo Katinienei pasidarė bloga, greičiausiai nuo kavinėje valgyto maisto, tad chačiapuriu pamaitinome šiukšlių konteinerį.
„Chinkali namai“
Architektų 11, Vilnius
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Chinkali namai“ atstovus komentaro. Atstovai apžvalgą atsisakė komentuoti.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
11 val. ·
Kaip lietuvės moterys moka sukurti pragarą namie, arba kviečiu prie stalo (jūsų šventės niekam nereikia)
Gaminantis vyras yra reta problema. Dažniau būna kita bėda: šeimininkė, kuri žino, kad bet kokiam svečių atėjimui reikia priruošti dešimt patiekalų, ir tada užtaiso peklą sau pačiai, o paskui ir kitiems. Štai kaip tai atrodo.
Mama arba teta visada turi pagaminti visko lygiai penkis kartus daugiau, negu reikia, ir kadangi patiekalų daug, tai gaminimas gali užtrukti parą prieš svečių vizitą, ir vis tiek nieko nespėja.
Likus dviems valandoms iki svečių, prisimena, kad turi persirengti ir nusiprausti, ir valandos susitvarkymas sukišamas į dvidešimt minučių, kai viskas krenta iš rankų (ir jums kristų po 26 valandų virtuvėje), ir lemiamu momentu ant vonios grindų liuobiasi stiklinis kremo indelis, aptaško suknią ir pažyra šukių ir drėkinamojo kremo mišiniu. Tada reikia per dvi minutes išsiprosinti kitą drabužį, nusideginant pirštą, ir lakstoma po namus su neėdusios girtos PMS raganos išraiška, garsiai maldaujant ir stenant, kad nors tie svečiai vėluotų šiandien. Namiškiai būna issislapstę po kampus ir stengiasi po ranka nepakliūti, nes gerai nesibaigs šiandien niekam. Jie žino, ne pirmas kartas.
Svečiai, kaip tyčia, nevėluoja ir ateina su gėlėmis, kurioms reikia kaskart nerasti vazos, ir dar su penkiais pageidavimais, tas nori gerti, tas į tūliką, o Romutei gal gali rasti siūlą ir adatą, nes mašinoje suknelė prairo. Išvargusios ir piktos šeimininkės nuotaika pasiekia minusinius skaičius ir artėja prie kosminio ledo temperatūros. Pro dantis yra košiamos į orą frazės “aš čia kaip tarnaitė”, “niekas absoliučiai nepadeda”, “kažkodėl viską turiu viena daryti, prisiekiu, paskutinis kartas”.
Tuo metu šeimininkės virtuvėje yra viskas užversta neplautais puodais, lėkštėm, bliūdais ir įrankiais, kažkas pridegė, daug kas išbėgo, ir ji nieko nebespėja. Virtuvėn užeina Romutė ir klausia, gal ką padėt (“ką tu man padėsi, aš pati nieko nebesuprantu čia”, atsako gaspadinė). Paskui Romutė pasisukusi subine užkabina slovikutį su raugintais agurkais, ir jis liuobiasi ant grindų ir susikula. Šeimininkei jau eina garas pro ausis, Romute nerangiai juokauja “tai matai, norėjau padėt ir padėjau” ir sako, kad viską sutvarkys, bet Romutė neranda nei šiūpelio, nei škurlio, nei popierinio rankšluosčio, ir viską tenka tvarkyti pačiai šeimininkei, kuri šnypšdama ropoja po grindis, o Romutė dar tuo metu jos klausia, ar neužbauduos pastatytos mašinos, nes pastatė po ženklu. Tuo metu išbėga ant dujinės dar vienas padažas ir perverda kiaušiniai.
Kai baigiasi šitas pragaro spektaklis, šeimininkė drakono akimis ir šūdo kandusios stiervos išraiška ateina pas svečius, kurie nuobodžiauja svetainėje, kur Bronius su Zenonu jau po penktą čierką daro ir kalbasi apie mašinas ir dujų įrangą. “Tai ko jūs nesėdat prie stalo, ar dabar specialaus pakvietimo reikia”, sušnypščia ji, ir kvietimas nuskamba kaip grąsinimas. Svečiai susėda, ir šeimininkė pradeda, vos tvardydamasi iš nuovargio ir erzulio, lakstyti tarp svetainės ir virtuvės, nešiodama savo visus paruoštus kūrinius, kurių tiek niekas nenori ir tiek niekada nesuvalgo. “Dėkitės dar, ko nesidedat, ar aš sau gaminau”, švokščia šeimininkė ir nešioja bliūdus ir blėkas toliau.
