Auginamų nuo skersvėjų neapsaugotoje, pavėsingoje vietoje pomidorų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą. Prisiminkite, kad nerekomenduojama jų sodinti šalia bulvių arba toje pačioje vietoje, kur pernai augo bulvės, nes šie augalai serga tomis pačiomis ligomis.
Gerai pomidorai auga ir dera po morkų, ankštinių kultūrų, svogūnų. Pomidorų daigai persodinimo nebijo, o jeigu persodinsite su kuo didesniu žemės gumulu, kuriame augo, augalas labai lengvai įveiks persodinimo stresą ir greitai aktyvuos apsaugines augimo funkcijas naujoje vietoje.
Prieš sodindami pomidorus įdirbkite ir patręškite dirvą. Labai gerai, jei toje vietoje iš rudens įterpėte fosforo ir kalio trąšų, tačiau jeigu to nepadarėte, patręškite dirvą azoto trąšomis prieš pat sodindami daigus.
Numatomą azoto kiekį padalykite per pusę ir vieną dalį trąšų įterpkite prieš daigų sodinimą, o kitą – papildomai tręšdami. Nuspėti, kokio kiekio azoto ir kitų elementų reikia jūsų dirvai, bus sunku, todėl padarykite agrocheminį tiek šiltnamio dirvožemio, tiek lauko dirvos tyrimą. Neatsižvelgiant į tai, kokie bus tyrimų rezultatai, pirmą kartą pomidorai tręšiami 10–12 dieną po pasodinimo. Vegetacijos metu pomidorai papildomai tręšiami kas 7–14 dienų.
Priežiūra
Pomidorų priežiūra susideda iš purenimo, kaupimo, laistymo, papildomo tręšimo ir kt. Augindami pomidorus nepamirškite, kad būsimas derlius yra tiesiogiai proporcingas mikroklimatui šiltnamyje, tinkamam laistymui ir ligų profilaktikai. Jeigu oro temperatūra šiltnamyje pakyla virš 30 °C, pomidorų žiedai sterilizuojasi ir nebemezga vaisių.
Purenimas. Dirvožemis tarp pomidorų kelmų visą vegetacijos laiką turi būti purus, todėl maždaug kas 10–12 dienų (geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną) apie pomidorų augimo vietą supurenkite dirvožemį. Jeigu pomidorus auginate sunkesnėje dirvoje, purenkite giliau nei augančiuosius lengvoje dirvoje.
Kaupimas. Pirmą kartą pomidorus apkaupkite praėjus 9–11 dienų po persodinimo, tačiau prieš kaupimą pomidorus palaistykite: kaupimas drėgname dirvožemyje paskatins greitesnį papildomų šaknų atsiradimą. Antrą kartą apkaupkite praėjus 16–20 dienų po pirmojo kaupimo.
Laistymas. Tik ką pasodintus pomidorų daigus gausiai paliekite. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama lieti 1–2 kartus per savaitę. Geriausias laistymo laikas yra antra dienos pusė arba pavakarys. Jauniems daigams rekomenduojama 0,7–0,9 litro daigui, tačiau užaugusiems ir duodantiems derlių krūmams liekite po 10 litrų vandens. Visada stebėkite augančius augalus – jeigu lapeliai apvytę, liekite nepaisydami nusistatyto laistymo periodiškumo. Nerekomenduojama pomidorų laistyti šaltu vandeniu, nes tada jūsų laukiamas derlius bus gerokai mažesnis. Labai gerai, jei turite įsirengę laistymo sistemą, kuri jūsų pomidorus po truputį drėkins.
Tręšimas
Vegetacijos laikotarpiu pomidorus kelis kartus papildomai patręškite. Pirmą kartą – praėjus 10–12 dienų po daigų persodinimo į nuolatinę augimo vietą. Antrą ir trečią kartą (dviejų savaičių intervalu) patręškite iškart po dirvos supurenimo arba kaupimo. Atkreipkite dėmesį, kad jei tręšite tik azoto trąšomis, jos stimuliuos lapų žalumą, o pomidorai noks lėčiau. Šiomis trąšomis nerekomenduojama tręšti pirmąjį kartą, pirmajam tręšimui reikia kompleksinių fosforo ir kalio trąšų. Pomidorai nemėgsta chloro, todėl rinkdamiesi kalio trąšas atsiminkite, kad kalio chloridas netinka. Patartina rinktis kompleksines pomidorams skirtas trąšas. Iš mikroelementų šioms daržovėms svarbiausi yra magnis ir boras.
Apie magnio trūkumą signalizuoja margi lapai (jų gyslos būna žalios spalvos). Jeigu pomidorų lapai pageltę, o jų pakraščiai šviesiai gelsvi – trūksta azoto, jeigu pomidorų stiebai ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį – trūksta fosforo. Stingant fosforo, pomidorai lėčiau pasisavina azotą, todėl šie požymiai paprastai pasirodo kartu. Kai pomidorams trūksta kalio, jie lėčiau augina stiebus, o lapų pakraščiai riečiasi į vidų, krinta pomidorų vaisių užuomazgos, o sunokusiuose vaisiuose lieka matomų gelsvų ir žalsvų dėmių.
Pastaruoju metu tapo populiaru tręšti pomidorus organinėmis trąšomis, jos nieko nekainuoja, bet turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų. Tokių trąšų galite pasigaminti ir jūs.
Nupjautą žolę (geriausiai tinka smulkinta į rinktuvą) kelioms paroms sukiškite į polietileninį juodą maišą, užriškite, lengvai paslėkite ir palikite šiltoje vietoje (galima ir saulės atokaitoje). Tinka bet kokia jauna žolė, kuri nėra subrandinusi sėklų, tarp jų – ir piktžolių. Per tą laiką žolė pradės fermentuotis, įgaus savotišką kvapą ir pakeis spalvą.
Po fermentacijos žolės masę iš maišo perkraukite į plastikinę talpyklą ir praskieskite dvigubu drungno vandens kiekiu. Praėjus vienai dviem valandoms, trąša bus paruošta papildomam pomidorų maitinimui. Tiesiog nupilkite nuo žolės vandenį ir juo palaitykite (vidutiniškai po vieną litrą kelmui) pomidorus. Likusią po išlaistymo žolės masę galite dar kartą praskiesti vandeniu ir juo vėl papildomai patręšti pomidorus.
Viena veiksmingiausių organinių trąšų yra dilgėlių užpilas. Jaunas, dar be sėklų dilgėles susmulkinkite ir sukiškite į plastikinę talpyklą (ši masė turi užimti pusę talpyklos), iki viršaus užpilkite vandeniu ir palikite fermentuotis dviem savaitėms. Užpilas būna paruoštas, kai nustoja putoti. Tuomet praskieskite vandeniu 1 : 10 ir juo papildomai tręškite pomidorus. Jauniems daigams naudokite po 0,5 litro, o paaugusiems – po 1 litrą kelmui. Jei matote, kad augalai silpnoki, palaistykite šia „arbata“ papildomai.
Genėjimas
Genėdami pomidorus ir formuodami krūmą vienam kamienui palikite 2–3 stiebus. Būtinai pašalinkite ilgesnius nei 5 cm pažastinius ūglius, nes jie labai alina augalą. Pradžioje nuskinkite tik tuos lapus, kurie liečiasi su dirvos paviršiumi, yra pažeisti ar auga prie besiformuojančių pomidorų kekių. Pomidorams suvešėjus, galite drąsiai pašalinti didesnę dalį lapų, netgi visus nuo apačios iki pirmųjų pomidorų kekių. Derlius dėl to nesumažės, nes per suaugusius lapus plinta ligos. Be to, gerai išgenėtuose pomidorų kelmuose augalo energija koncentruojasi į vaisių auginimą. Kartu pagerėja oro cirkuliacija, augalas gauna daugiau šviesos.
Rišimas
Kadangi šiltnamiuose paprastai auginami aukštaūgių veislių pomidorai, juos reikia pririšti, kad kelmai neišgultų. Be to, rišti pomidorus būtina ir norint juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Pomidorai rišami praėjus po pasodinimo 2–3 savaitėms. Rišti pradėkite nuo augalo stiebo: aplink jį padarykite kilpelę, o špagato antrąjį galą permeskite per šiltnamio viršuje tvirtinimui paruoštą vielą ar kitą tam tikslui skirtą tvirtinimo vietą. Nuleidę špagatą, jį kilpele pritvirtinkite prie pomidoro stiebą laikančio špagato.
Pomidorams augant kartkartėmis patempkite kilpelę žemyn, kol pomidoro stiebą prilaikantis špagatas įsitemptų. Jei pomidorus auginate atvirame grunte, juos tvirtinkite prie tam tikslui paruoštų kuoliukų, tačiau taip, kad jis neužstotų saulės (į žemę įbeskite iš šiaurės pusės 8–10 cm atstumu nuo augalo stiebo). Pomidorų kelmus prie kuoliukų pirmą kartą pririškite pasodinę daigus ir papildomai pariškite, kai krūmai paaugs ir stiebai pradės linkti į žemės pusę.
