Patarimais, kaip daugelį užplūstantį nerimą pakeisti žaisminga ir visai šeimai naudinga veikla, kaip kartu su vaiku skaityti knygas, kad šis užsiėmimas būtų tikrai įdomus ir naudingas, ir kaip paprasčiausiai atsipalaiduoti, dalinasi leidyklos „Nieko rimto“ grožiu ir sparnais tituluojama dailininkė Sigutė Ach ir ankstyvojo ugdymo psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Kaip šis mažiausiai dviejų savaičių karantinas gali paveikti šeimos santykius – juos pagerinti ar pabloginti? Nuo ko tai priklauso?
Giedrė: Visada staigaus pokyčio pradžioje padidėja emocinis krūvis – susitelkia nerimas, gali paaštrėti vaikų emocijos, jie dažnai pasidaro jautrūs, dirglūs, ima stengtis praplėsti elgesio ribas, atkreipti į save kuo daugiau dėmesio. Rekomenduoju juos kuo dažniau apkabinti, dainuoti ir kitaip rodyti meilę bei užtikrinti saugumą. Kai praeina pereinamasis, prisitaikymo laikotarpis ir atsiranda nauja rutina – emocijos ima rimti. Tuomet gali gimti šeimos ritualai, gerinantys santykius ir gilinantys ryšį. Šiuo laikotarpiu turime galimybę rodyti daugiau dėmesio vienas kitam, sulėtėti, pasirūpinti savo sveikata ir santykiais su pačiais artimiausiais žmonėmis. Kaip tai pavyks – priklausys nuo gebėjimo suvaldyti emocijas. Išlikime realistiški ir koncentruokimės į tai, kas pozityvu.
Sigutė: Žmonių tarpusavio santykiai – labai sudėtinga tema. Bet ji tikrai taps aktualesnė nei visad, nes šiomis dienomis nuo jos labai sunku pabėgti. O pagerinti – pabloginti… Tai labai kūrybiškas momentas. Kaip kuriant paveikslą. Kol jis gimsta – ir gerini, ir blogini, ir visai rankas nuleidi, bet vis tiek, jei nenustoji kurti – sukuri.
Pasidalinkite patarimais, kaip prasmingai leisti laiką namuose kartu su visa šeima: kokiomis veiklomis, darbeliais užsiimti?
Sigutė: Kiekviename iš mūsų tebegyvas „tas, kuris buvo mažas“. Kol esame labai užimti, jį lengva nustumti, pamiršti. O dabar labai geras laikas prisiminti savo vaikiškumą ir leisti sau žaisti, ypač kai namie yra vaikų – lai jie tampa vedliais (tik nepasiduokite medijų pagundai). Gal seniai spalvinote, konstravote, lipdėte ar tiesiog kvailiojote – tai to ir imkitės! O įgūdis būti suaugusiam leis išvengti visiško chaoso, nes jo tikrai nereikia – tik trupučio – tam, kad pabustų vaizduotė. Kol kas lauke puikus oras, tad pavarkime nuo pasivaikščiojimo gryname ore. Viskas, kas mus supa parke ar miške – tikra atgaiva. Esmė ne tame, KĄ veiksite drauge su vaikais, o KAIP veiksite. Pirmiausiai pasirinkta veikla turi būti įdomi suaugusiajam, o vaikas prisijungs savaime, nes jis eis paskui nukreiptą suaugusiojo dėmesį. O suaugęs žmogus moka susidomėti. Tad susidomėkite akmenukais, pagaliukais, pėdų dėliojimu einant ar knygomis. Atėjo lėtas laikas ir tai auksinis laikas vaikui – savam ir tam, kuriuo kažkada buvote.
Giedrė: Šeimoje turime mus suartinančius ritualus ir jais mėgaujamės – gaminame valgyti, skaitome garsiai, jei yra galimybė – laiką leidžiame kieme ar vaikštome paupiu, stebime gamtą. Artėja Velykos, tad vaikštant lauke galima prisirinkti įvairių šakelių, jas pasimerkti namuose ir stebėti, kaip pumpurai po truputį sprogsta. Tokias šakeles galite papuošti įvairiais kaspinėliais – tokie užsiėmimai labai patinka vaikams. Lėtai stebėti gamtos pokyčius – raminantis ir prasmingas dalykas, kurio mūsų visuomenėje labai trūksta. Su vaikais taip pat mėgstame užsiimti kūrybine veikla – projektais, kuriuos pradedame vieną dieną, o galime užbaigti visai be skubos – gal rytoj, o gal tik kitą savaitę.
Kuo naudingas tėvų skaitymas kartu su vaikais garsiai? Kokį poveikį tai turi emocinei savijautai?
Giedrė: Garsiai skaitydami drauge su vaikais savo dėmesį sutelkiame į vieną tikslą, vieną istoriją. Perskaitytos knygos istorija vėliau gali atgimti žaidimo ar vaidinimo forma. Knygos praplečia vaizduotę ir žodyną, gali paskatinti naudingą ir aktualią diskusiją. Kartu su vaikais įdomu aptarti ne tik perskaitytą istoriją, bet ir knygos autoriaus biografiją, pasidomėti, ar jis yra išleidęs daugiau knygų. Skaitymas labai ramina, ypač jei suaugusieji vaikams skaito garsiai, tai padeda sutelkti mintis į šią akimirką, pasidalinti bendra emocija, bent trumpam pamiršti nerimą ir atsiriboti nuo visko, kas vyksta aplink. Skaitydami drauge su vaikais patiriame bendrystę ir dėl knygų herojų išgyvenamų nuotykių – džiaugiamės kartu su jais, sprendžiame jų problemas ir kartu leidžiamės į nuotykius.
Sigutė: Skaitant garsiai suaugęs žmogus gali vaikui pristatyti emocijas ir situacijas, esančias knygos turinyje. Ir net tuoj pat jas aptarti. Skaitant vaikui svarbiausia dalis – sustoti kiekvienoje jį sudominusioje situacijoje ir apie ją kalbėtis. Todėl dažnai rekomenduoju tėvams knygą jau būti perskaičius, apmąsčius ir vesti per knygos siužetą vaiką lyg per erdvę, kuri jums jau žinoma. Tai labai apjungiantis veiksmas, įsimenamas visam gyvenimui. Nuostabi dovana, kuri, teigčiau, turėtų būti įteikiama kiekvienam vaikui iš suaugusiojo žmogaus rankų ir širdies. Aš knygose visada ieškau charizmatiškų herojų, kurie simpatiški man pačiai. Tuomet man lengva juos pristatyti ir vaikui. Vartydama knygelę su vaiku atkreipiu jo dėmesį į herojų, skatindama jį pažinti: gal jo ilgos ausys, o gal didelė nosis. Gal jis kiek keistai elgiasi pamatęs tortą? Kodėl? Tad pradžioje knygą apžiūrinėjame, užduodame įvairius klausimus. O jau vėliau, kai gimsta smalsumas, po truputį imamės teksto. Bet klausimai ar spontaniški komentarai – daug svarbiau. Išklausyti vaiką, kuris po truputį neria į istoriją – labai svarbu. Tai lyg jaukinimasis, lyg susidraugavimo procesas – pradžioje viskas trapu, o vėliau jau ir išskirti neįmanoma. Juk to ir siekiame. Jei vaikas išmoksta atverti knygą – knyga atveria jo vaizduotę. O vaizduotė atveria vaikui neribotas kūrybines erdves.
Pasidalinkite patarimais, kaip sumažinti šiomis dienomis daugeliui padidėjusį nerimą ir kaip atsipalaiduoti – tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Giedrė: Labai padeda jau anksčiau minėtas knygų skaitymas, kūrybiniai projektai kartu su vaikais. Vaikams tampa kur kas lengviau įsitraukti tuomet, kai ir suaugę kuria drauge. Atsipalaiduoti visada padeda dainos, jas šiuo laikotarpiu renkamės dainuoti kartu su visa šeima – tai dar viena bendra patirtis, mažinanti įtampą. Stalo, nuotykių, naratyviniai žaidimai su vaikais namuose ar lauke – visos šios veiklos padeda formuoti problemų sprendimo įgūdžius. Piešimas, rankdarbiai, konstravimas padeda išlaisvinti susikaupusią įtampą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rekomenduoju pabandyti bent porą dienų apsieiti be ekranų ir stebėti, kaip mažėja nerimas ir atsipalaiduoja kūnas. Linkiu stebėti pavasarį – tuoj ims skleistis pumpurai ir viskas pradės žaliuoti – pasinaudokime proga tai patirti gamtoje.
Sigutė: Pirmiausia atsipalaiduoti teks tiems, kurie jau moka skaityti – turiu omenyje suaugusius. Vaikui visa ši situacija atrodys tokia, kokią ją pateiks jo pasaulį kuriantys suaugę. Tad tėvams savo nerimą ir norą jį išreikšti tenka laikyti pririštą, o tai labai vargina. Pirma, kas ateina į galvą – juokas, nes tai – vaistas nuo baimės. O kaip pradėti juoktis? Kada juokiasi vaikai? Kai susidomėję žaidžia ir būna įsijautę! Šiuo laikotarpiu būtina nukreipti dėmesį nuo nerimo į žaismingą veiklą. Net ir visai įdomus užsiėmimas dažnai pradeda patikti ne pirmą, o tik kokią dvidešimt ketvirtą nepertraukiamos veiklos minutę, tad būkite kantrūs, kad ir ko besiimtumėte. Pradžioje galite nesodinti visos šeimos prie stalo, o pradėti patys – susitelkite, įsijauskite. Jau po kiek laiko visi pajaus suburiančią pradėto žaidimo trauką.
Kalbėjosi Indrė Liubinaitė
